Melodingas pavasaris miršta balčiausiose gulbėse, –
Net malūnas prie tvenkinio liovėsi malęs ir ūžęs.
Ir, išgirdusios kvepiančių krūmų beprotišką čiulbesį,
Žydrus plaukus paleidusios, meldžiasi rožėms meilužės.

Henrikas Radauskas, „Rožių garbintojos“