Greitieji metai pralekia po metų,
Bet tu esi graži kaip kitados.
Jau trečiąkart Žiemos ranka nukrato
Nuo medžių rūbą vasaros karštos,

Jau trečiąkart, numetę sunkų vaisių,
Liepsnoja sodai rudenio liepsna,
O tu žydi, žaliuoji kaip kadaise,
Tartum gegužis kvepiantis jauna.

Taip, mes nejaučiam, kaip rodyklę juodą
Iš lėto stumia laikrodis ratu...
Aš vėl tave regiu, ir man atrodo,
Kad niekad niekad nenuvysi tu,

Nes tavo grožis dvelkimu šiltu
Seniai išsklaidė rudenį nuobodų.

 

Šekspyras, „Sonetai“