'Zephirine Drouhin'
Parašytas: 21 Rgs 2011 18:57
Zephirine Drouhin (Charles Bonnet, Thornless Rose ) išvesta Bizot 1868 m. Prancūzijoje ir iki šiol pasaulyje tebėra labai populiari.
Šiltame klimate auginama kaip vijoklinė rožė, gali užaugti platus ir aukštas (dviejų metrų pločio, trijų metrų aukščio) krūmas. Labai gaila, bet pas mus tokia didelė neužaugs. Nors ką gali žinoti? Auginu jau trečia vasara ir šiemet ji tikrai didelė užaugo. Kai kurios šakos jau virš dviejų metrų. Tai gal pajūry ar Kaune ji būtų ir dar didesnė. O turint galvoj, kad šios rožės šakos visiškai neturi spyglių, tai ir uždengt žiemai ją gerokai paprasčiau. Ko gero, ši savybė ir lėmė tokį didelį šios rožės populiarumą visame pasaulyje. Ją lengva pritvirtinti prie arkų, pergolių, obeliskų. Krūmas stiprus, lygios, lanksčios šakos turi rausvą atspalvį, o jaunos šakos ir jauni lapai būna bordo spalvos. Šakos gana tankiai apaugę vidutinio dydžio matiniais lapais. Aš leidžiu šakoms laisvai svirti. Jos grakščiai lankais išlinksta iki žemės, iš pažastėlių auga daug šoninių ūgliukų, kurie baigiasi nedidelėmis žiedų kekėmis po 3-5 žiedus arba pavieniais žiedais. Žydintis krūmas atrodo labai gražiai. Žydėt pradeda viena iš pirmųjų, žydi visą vasarą su labai mažomis pertraukėlėmis iki vėlyvo rudens. Net ir pertraukų metu būna vienas kitas žiedas. Ilgi, smaili pumpurai palengva pavirsta gražiais, dideliais, pusiau pilnaviduriais žiedais. Jie nėra labai tvarkingi. Ryškiai rožiniai, gal kiek avietinio atspalvio, prie pagrindo balti žiedlapiai atsainiai susmaigstyti aplink auksinių kuokelių kuokštelį, krašteliai lengvai, koketiškai užsiraitę į išorę ir tai žiedams suteikia labai mielo lengvumo, grakštumo. Labai malonus, gaivus rožių ir vaisių aromatas gundo sustot prie krūmo ir įkišt nosį į papurusių žiedų kekę. Aš nukarpau peržydėjusius žiedus, kad stimuliuočiau naujų žiedų susidarymą. Galima nekarpyti – tuomet subrandina gražias uogas.
Šiai rožei reikia laiko, kad atskleistų savo grožį. Pirmas dvi vasaras buvo nedidukė, o šiemet labai išbujojo, ypač smarkiai augo po pirmojo žydėjimo ir dabar dar tebeauga.
Labai keista, kad visur pabrėžiama šios rožės vidutinis ar netgi mažas atsparumas ligoms. Pas mane ji neserga. Priskiriama penktai zonai. Kol buvo maža, dengiau labai minimaliai – durpėmis ir keliais eglišakiais. Pernai žiemojo prilenkta po agrodanga. Neapšalo, bet keletą šakų reikėjo išpjaut dėl bakterinio nudegimo.
Keista, bet turiu labai mažai šios rožės nuotraukų ir tos pačios prastos kokybės.
Šiltame klimate auginama kaip vijoklinė rožė, gali užaugti platus ir aukštas (dviejų metrų pločio, trijų metrų aukščio) krūmas. Labai gaila, bet pas mus tokia didelė neužaugs. Nors ką gali žinoti? Auginu jau trečia vasara ir šiemet ji tikrai didelė užaugo. Kai kurios šakos jau virš dviejų metrų. Tai gal pajūry ar Kaune ji būtų ir dar didesnė. O turint galvoj, kad šios rožės šakos visiškai neturi spyglių, tai ir uždengt žiemai ją gerokai paprasčiau. Ko gero, ši savybė ir lėmė tokį didelį šios rožės populiarumą visame pasaulyje. Ją lengva pritvirtinti prie arkų, pergolių, obeliskų. Krūmas stiprus, lygios, lanksčios šakos turi rausvą atspalvį, o jaunos šakos ir jauni lapai būna bordo spalvos. Šakos gana tankiai apaugę vidutinio dydžio matiniais lapais. Aš leidžiu šakoms laisvai svirti. Jos grakščiai lankais išlinksta iki žemės, iš pažastėlių auga daug šoninių ūgliukų, kurie baigiasi nedidelėmis žiedų kekėmis po 3-5 žiedus arba pavieniais žiedais. Žydintis krūmas atrodo labai gražiai. Žydėt pradeda viena iš pirmųjų, žydi visą vasarą su labai mažomis pertraukėlėmis iki vėlyvo rudens. Net ir pertraukų metu būna vienas kitas žiedas. Ilgi, smaili pumpurai palengva pavirsta gražiais, dideliais, pusiau pilnaviduriais žiedais. Jie nėra labai tvarkingi. Ryškiai rožiniai, gal kiek avietinio atspalvio, prie pagrindo balti žiedlapiai atsainiai susmaigstyti aplink auksinių kuokelių kuokštelį, krašteliai lengvai, koketiškai užsiraitę į išorę ir tai žiedams suteikia labai mielo lengvumo, grakštumo. Labai malonus, gaivus rožių ir vaisių aromatas gundo sustot prie krūmo ir įkišt nosį į papurusių žiedų kekę. Aš nukarpau peržydėjusius žiedus, kad stimuliuočiau naujų žiedų susidarymą. Galima nekarpyti – tuomet subrandina gražias uogas.
Šiai rožei reikia laiko, kad atskleistų savo grožį. Pirmas dvi vasaras buvo nedidukė, o šiemet labai išbujojo, ypač smarkiai augo po pirmojo žydėjimo ir dabar dar tebeauga.
Labai keista, kad visur pabrėžiama šios rožės vidutinis ar netgi mažas atsparumas ligoms. Pas mane ji neserga. Priskiriama penktai zonai. Kol buvo maža, dengiau labai minimaliai – durpėmis ir keliais eglišakiais. Pernai žiemojo prilenkta po agrodanga. Neapšalo, bet keletą šakų reikėjo išpjaut dėl bakterinio nudegimo.
Keista, bet turiu labai mažai šios rožės nuotraukų ir tos pačios prastos kokybės.
Nes pasodinta prie pavėsinės, ir tie gyvuliai iki jos neateina. Trijų metrų nesiekia, bet pustrečio tai bus. Pas mane šalia vienas kito pasodinti du krūmai, tai šakų didelė kupeta. Pražysta pati pirmoji. Niekada niekuo neserga ir dabar visi lapai žalutėliai, jokios dėmelės. Lenkiu, dengiu, bet dėl to nėra jokios problemos, nes šakos lanksčios kaip žilvičio ir neturi nei vieno spygliuko 
Su ja neturiu jokios bėdos - auga, žydi, džiugina 
Jei žiemą pelės šaknų nesuės, tai ir toliau džiugins 