'Ohl'
Parašytas: 15 Kov 2013 20:19
Išvesta Jean-Pierre Vibert, Prancūzija, 1830.
Kažkada norėjau apie ją rašyti labai negatyviai, nors ir labai myliu visas prancūzines rožes. Neparašiau, nes didelės tikimybės, kad kas nors ją užsisakys, nebuvo. Gal ir gerai, kad nieko neparašiau, nes rudenį jau buvau truputį geresnės nuomonės apie ją.
Pirmais ir antrais po pasodinimo metais augino vos vieną kitą labai liauną šaką ir jos gale išsiskleisdavo dieviško grožio žiedai. Išsiskleisdavo, jeigu nelydavo, nebūdavo rasos, rūko ir kitų drėgnų reiškinių. Žiedlapiai, be perdėjimo, tarytum iš ploniausio šilko - neturiu daugiau nei vienos rožės tokio plonumo žiedlapiais. Išsiskleidęs žiedas absoliučiai plokščias ir tas vienas žiedas nusvarindavo liauną šaką iki pat žemės. Net nežinau su kuo palyginti krūmą - tokio negrabumo ir skystumo. Jeigu paimtume ploną vielą, ant jos galo užmautume obuolį ir paleistume, taip ir atrodė krūmas - kelios tokios išlinkusios lankų šakos. Jeigu jos būtų labai trumpos, gal ir nieko, bet jos maždaug 1,3 - 1,4 m. Buvo mintis išrauti ir išmesti, bet kol augalas nors kiek dvėsuoja ir žiemą išgyvena puikiai, ranka nekyla.
Kaip žinia, galicos žydi vieną kartą ir per vasarą aš ją primiršau. Rudenį jungiau rožes į rožyną ir švelniai sakant, šiek tiek nustebau, pamačiusi kaip atrodo ši rožė - per vasarą prisiaugino šakų ir nė iš tolo nepanešėjo į skystą "vielinį" krūmą dar ir vaikelio "susilaukė". Aišku, žiedai negali tapti kitokie, t.y. atsparūs drėgmei, bet juk ne visada ir lietūs lyja. Žodžiu, aš dar nieko apie ją nežinau, nors ji pas mane jau tris vasaras gyveno
.
Laukite tęsinio
Kažkada norėjau apie ją rašyti labai negatyviai, nors ir labai myliu visas prancūzines rožes. Neparašiau, nes didelės tikimybės, kad kas nors ją užsisakys, nebuvo. Gal ir gerai, kad nieko neparašiau, nes rudenį jau buvau truputį geresnės nuomonės apie ją.
Pirmais ir antrais po pasodinimo metais augino vos vieną kitą labai liauną šaką ir jos gale išsiskleisdavo dieviško grožio žiedai. Išsiskleisdavo, jeigu nelydavo, nebūdavo rasos, rūko ir kitų drėgnų reiškinių. Žiedlapiai, be perdėjimo, tarytum iš ploniausio šilko - neturiu daugiau nei vienos rožės tokio plonumo žiedlapiais. Išsiskleidęs žiedas absoliučiai plokščias ir tas vienas žiedas nusvarindavo liauną šaką iki pat žemės. Net nežinau su kuo palyginti krūmą - tokio negrabumo ir skystumo. Jeigu paimtume ploną vielą, ant jos galo užmautume obuolį ir paleistume, taip ir atrodė krūmas - kelios tokios išlinkusios lankų šakos. Jeigu jos būtų labai trumpos, gal ir nieko, bet jos maždaug 1,3 - 1,4 m. Buvo mintis išrauti ir išmesti, bet kol augalas nors kiek dvėsuoja ir žiemą išgyvena puikiai, ranka nekyla.
Kaip žinia, galicos žydi vieną kartą ir per vasarą aš ją primiršau. Rudenį jungiau rožes į rožyną ir švelniai sakant, šiek tiek nustebau, pamačiusi kaip atrodo ši rožė - per vasarą prisiaugino šakų ir nė iš tolo nepanešėjo į skystą "vielinį" krūmą dar ir vaikelio "susilaukė". Aišku, žiedai negali tapti kitokie, t.y. atsparūs drėgmei, bet juk ne visada ir lietūs lyja. Žodžiu, aš dar nieko apie ją nežinau, nors ji pas mane jau tris vasaras gyveno
.Laukite tęsinio
.
Prie šios rožės teks padėti minusiuką.
.
.
