Nežinoma, kada tikrai ji buvo išvesta, manoma, kad iki 1900 m. Persijoje nežinomo selekcininko. Manoma, kad William Rivers kataloge, išleistame 1843 m. Londone, ši rožė minima kaip 'Bernard' arba 'Pompone Perpetual'. Tuomet ji būtų išvesta iki 1840 m., kas istoriškai yra visai įtikėtina, nes būtent tuo metu išvestos damaskinės pakartotinai žydinčios rožės. Kitas senovinis šios rožės paminėjimas mus pasiekia iš Ellen Wilmott knygos "The Genus Rosa", išleistos 1912 m., kur identiška rožė apibūdinama kaip 'Gul e Reschti', tiesa, ten ji klaidingai siejama su R. moschata, bet greičiausiai turima galvoj ta pati rožė.Šią rožę antram gyvenimui 1940 m. prikėlė anglų sodininkė Nancy (kitur – Norah) Lindsay, naujai ją atradusi žinomoje Persijos rožių kolekcijoje ir padariusi ją pasiekiamą pirkėjams-rožių mylėtojams
HMF priskiriama 4b-9b zonoms, tad pas mus turėtų be problemų augti. Ne veltui Švedijos rožininkų draugija šią rožę rekomenduoja auginti šiaurės Švedijoje, kaip persiškai rožei tai didelis pasiekimas… =D> Aukštis nuo – 90-120 cm, plotis – 75 cm. Žydi pakartotinai. Rašoma, kad gali augti pavėsyje.
Žiedai ant trumpų žiedkočių yra ryškiai rožiniai, kiek į violetinę spalvą, kaip apibūdinama – fuksijos spalva. Pilnaviduriai su daugybe smulkių žiedlapių. Kai pilnai išsiskleidžia – matyt gelsvas viduriukas, išsiskleidęs žiedas suformuoja damaskinėms būdingą rozetę. Žiedai daugiau pavieniai, rečiau po kelis.
Lapai matiniai, nestambūs, pilkšvoki, gražiai išlinkę. Kibūs, gana tankūs spygliai. Matyt, kad bus kompaktiški, nelabai dideli krūmeliai.
Pas mus ši rožytė (turim dvi) pasodinta 2008 m. pavasarį. Pirkta Sibirkoje. Augo nekeldama didelių problemų, tik, kaip būdinga senovinių rožių veislėms, augo lėčiau nei modernios. Viena iš jų į vasaros pabaigą išaugino gan didelę šaką. Žydėjo vasaros pabaigoj, nepasakyčiau, kad labai gausiai, bet šioms rožėms reikia laiko, kad atskleistų visą savo grožį ir subtilumą.
Rudeniop susidūriau su tokia šios rožės bėda - visi abiejų krūmelių lapai nurudo lyg sirgtų, lyg rudenį pranašautų, bet nekrito, laikėsi ant krūmų iki pat šalnų. Deja, nuotraukų neturiu, bet šis reiškinys man pasirodė gan keistas - anksčiau nieko panašaus nemačiau... Vasaros pradžioje gražiai žydėjo, kiek menkiau žydėjo pakartotinai iki to lapų nurudimo.
Kvapas damaskinis, stiprus, svaigus, primena rožių aliejų. Štai šios rožės žiedlapiai tikrai tiktų kvapiesiems aliejams, popuri ir panašiai, jeigu tik chemija nepurkštume….
Apskritai labai miela rožė, subtili, santūri, tyli, už ryškių, kvapnių žiedų slepianti praėjusių amžių glūdumose skendinčią istoriją...
http://www.helpmefind.com/rose/pl.php?n=5467
o kiek jau laiko jos taip auga ? 
ir jums rašysiu kaip seksis 
. Pastebėjau, kad tinkamai iškirpus nužydėjusius žiedus, nauji ūgliukai, o kartu ir žiedai, išlenda iš lapijos ir kuo puikiausiai pasirodo. Taigi, kerpu ne tik žiedelį su trumpučiu koteliu, bet patrumpinu ir visą šaką iki žemesnės išorinės akutės tiek, kad naujas ūglis išaugtų virš lapų masės aplink jį . Nuojauta ir bendras krūmo vaizdas čia labiausiai padeda 
