Eulalia Berridge
Parašytas: 25 Lap 2011 13:18
Poliantinė rožė, išvesta nežinomo anglų selekcininko apie 1976 m. Priskiriama 6 zonai.
2006 pirkau Sibirkoj, turiu tris skirtingose vietose augančius krūmus. Visi trys krūmai persodinti (gal net ne po vieną kartą) ieškant jiems tinkamiausios vietos. Labai sveika, gaji rožė. Viena iš jų atsigavo atrodo visai iš nieko - po pelėnų atakos šaknų beveik nebuvo, jau nekalbant apie šakas. Šaltąją žiemą buvo apdengtos tik simboliškai, nušalo visiškai. Net ir nušalus iki pat šaknų labai greitai atželia. Jei nenušąla, tai būna apie pusantro metro aukščio, jei atžėlinėja nuo žemės - apie 80 cm. Šakos lanksčios, plačiai svyra į šonus, taigi apie krūmo plotį kalbėt sunku, jis priklausys nuo to, ar rožę parišinėsit ar leisit šakoms laisvai svirt. Geriau parišinėt, nes nuo didžiulių žiedų kekių (ypač jei lyja) šakos guli ant žemės. Tanki, gausiai lapuota smulkiais, blizgiais lapais. Sveika ir labai gausiai didelėmis, sunkiomis žiedų kekėmis iki šalčių be pertraukų žydinti rožė. Žiedai nedideli, apie 5-6 cm skersmens, senovinėms rožėms būdingos formos. Vasarą krūmas būna pasipuošęs baltais ir rausvais žiedais, nes ką tik išsiskleidę žiedai būna rausvi, paskui šviesėja, išblunka iki perlamutrinio baltumo, o rudenį orams atvėsus visi žiedai tampa švelniai rožiniai. Tokia droviai nuraudus ji man pati gražiausia. Lietaus nebijo. Niekada neserga. Kartais ant pavienių šakų pastebiu chlorozės požymių - gal todėl, kad ji labai smarkiai auga ir labai gausiai žydi, todėl pritrūksta maisto medžiagų. Vieninntelis trūkumas, kad nužydėję žiedai nelabai nori nubyrėt. Mano nejautri nosis jokio kvapo neužuodžia. Pas mane tai labiausiai fotografuojama rožė, sakyčiau labai fotogeniška
2006 pirkau Sibirkoj, turiu tris skirtingose vietose augančius krūmus. Visi trys krūmai persodinti (gal net ne po vieną kartą) ieškant jiems tinkamiausios vietos. Labai sveika, gaji rožė. Viena iš jų atsigavo atrodo visai iš nieko - po pelėnų atakos šaknų beveik nebuvo, jau nekalbant apie šakas. Šaltąją žiemą buvo apdengtos tik simboliškai, nušalo visiškai. Net ir nušalus iki pat šaknų labai greitai atželia. Jei nenušąla, tai būna apie pusantro metro aukščio, jei atžėlinėja nuo žemės - apie 80 cm. Šakos lanksčios, plačiai svyra į šonus, taigi apie krūmo plotį kalbėt sunku, jis priklausys nuo to, ar rožę parišinėsit ar leisit šakoms laisvai svirt. Geriau parišinėt, nes nuo didžiulių žiedų kekių (ypač jei lyja) šakos guli ant žemės. Tanki, gausiai lapuota smulkiais, blizgiais lapais. Sveika ir labai gausiai didelėmis, sunkiomis žiedų kekėmis iki šalčių be pertraukų žydinti rožė. Žiedai nedideli, apie 5-6 cm skersmens, senovinėms rožėms būdingos formos. Vasarą krūmas būna pasipuošęs baltais ir rausvais žiedais, nes ką tik išsiskleidę žiedai būna rausvi, paskui šviesėja, išblunka iki perlamutrinio baltumo, o rudenį orams atvėsus visi žiedai tampa švelniai rožiniai. Tokia droviai nuraudus ji man pati gražiausia. Lietaus nebijo. Niekada neserga. Kartais ant pavienių šakų pastebiu chlorozės požymių - gal todėl, kad ji labai smarkiai auga ir labai gausiai žydi, todėl pritrūksta maisto medžiagų. Vieninntelis trūkumas, kad nužydėję žiedai nelabai nori nubyrėt. Mano nejautri nosis jokio kvapo neužuodžia. Pas mane tai labiausiai fotografuojama rožė, sakyčiau labai fotogeniška
Pas mane aukštis turbūt ir metro nesiekia, nes šakos nulinkę. Žydi tikrai ilgai, šakos pačios įsišaknydina, jei prie žemės. Labai panaši į Sea Foam, tik ši labiau balta.
Kai žiūrėjau Sibirkos anonsinį rožių sąrašą ,šią rožę buvau pasižymėjusi pirmu numeriu,labai nuliūdau,kai kataloge jos nebuvo 
Tikiuosi,kad pavasarį gal atsiras,labai apsidžiaugčiau