Ką reiškia pasakymas "nuolatinis skatinimas žydėti"? Ar tai yra patręšimas vieną ar du kartus? Jei norim, kad kažkas užaugtų, tai viską tręšiam, ne tik rožes. Tręšiam organika ar mineralinėm trąšom. Puiku, jei kas turi organinių trąšų, jų padaugint būtų sudėtinga. Aišku, jei gausiai patręšim rudenį azotinėm trąšom, ūgliai nesumedės, nušals ir taip tęsis metai po metų, gal ta rožė ir nusilps. Nemanau, kad kažkas iš mūsų taip daro. Netręšiamos greičiau nusilps. Rožė - ne koks burokas, kurį rudenį nurovėm ir kitąmet galim toj vietoj nesėt. Tai daugiametis didelis kultūrinis augalas, kuriam reikia valgyt, jei nieko neduosim, tai nereikia tikėtis, kad ir žydės. Juk rožes dėl žiedų auginam. Nepatręštas, nualintoj dirvoj augančias rožes daug greičiau ligos puls.RožėDD rašė: Kažkaip man atrodo, kad per daug tos chemijos naudojat - ir rudenį, ir pavasarį, ir dar vasarą. Nuo nuolatinio skatinimo žydėti galbūt jos ir nusilpsta...?
Visiškai pritariu DaliaiRaimondai. Galima niekuo nepurkšt ir laukt, kas iš to išeis. Manau, kad nieko gero neišeis. Vienas mūsų kaimynas (didelis natūralistas) sakė, kad jie patys (augalai) turi susidorot su visom negandom. Žodžiu - natūrali atranka. Bet kai vienais metais jo sodas liko visiškai be lapų ir pradėjo mirinėt, tai atbėgo pas mus pagalbos prašyt. Beje, tais metais mūsų kaime niekuo nepurškiamas, visiškai suėstas kenkėjų nudžiūvo 300 m. ąžuolas, saugomas gamtos paminklas
Nieko prieš neturiu prieš ekologiškas priemones. Vis gi manau, kad jų naudojimas gana sudėtingas. Reikia turėt keletą rožių, gyvent šalia jų, pageidautina nieko daugiau neveikt ir nuo ryto iki vakaro apie jas šokinėt - rinkt vabalus, kirminus, traiškyt amarus, vos tik pastebėjus pirmuosius ligos požymius skint ir degint pažeistus lapus, šakas. Sudėtingiau būtų nurinkt erkutes ar cikadėles.
Taigi, tik mūsų pasirinkimo reikalas, ką naudosim ar nenaudosim