Lietuvos rožininkų diskusijos apie rožes

LoretaA rašė:Mano galva, tai čia Kaunas palei Nerį.

Palei Nerį ar palei Nemuną man čia lyg ir Neotonys kur mes ant šlaito skaraidydavom čia toi kiekviena pagal save pripiešim vietovę

Na ir vaizdai

Anei Neris, anei Nemunas. Nemunas uz misko kitoj pusej ezero (skambiai pasakyta ) , i Netonis irgi pro sita Kauno puse vaziuojama.

Loreta, o man , atvirksciai, norisi erdves, laukines zemes, kad butu kur rozes sodinti. Dabar jau nebeturiu kur, nes ir taip 2 bernai su kamuoliais islauzo roziu krumus. Bet bartis negali, visi turim sutilpti 11 aru
Nors paziurejus i nuotrauka su vaivorykste, pagalvojau, kad gal visai galeciau uzsodinti rozemis visa pakrasti palei zaliaja tvora. Vis tiek raudonuosius jurginukus kiekvienais metais vis labiau puola sraiges ir nugrauzia iki zemes. Tik tiek, kad ten vinvytis ant tvoros isvesejes, ar nebutu jis blogas kaimynas rozems?

Manau, kad vinvytis yra kaip multike apie geruosius ir bloguosius augalus, jis prie blogųjų

Tai vat tas mane ir sulaiko - jau seniai ta pakrasti buciau roziu prikaisiojus. Bet kai isivaizduoju, kaip po atostogu reiketu ta vinvyti is roziu isvynioti... Ir taip vos susidoroju, su gyvatvorei skirtomis zirklemis kelis kartus per sezona turiu pereit, kad iki terasos neatsliauztu. Nors siaip as ji myliu, del aklinos, tankios ir zalios lapu tvoros,susiliejancios su gamta, laukiu nesulaukiu pavasari, kada susprogs ir pridengs musu asmenini gyvenimą

Dažnai praeinu pro vokiečio namą,kuris prieš tris metus įsikūrė mūsų rajone.Pradžioje nesupratau,ką jie ten daro-užsitvėrė vielinę tvorą,paleido ja vinvytį,o pagal gatvę už tvoros tankiai prisodino paprastų eglučių.Pirmus metus buvo baisi betvarkė ir neaiškus šamšalynasd,antrais metais jau pradėjo ryškėti žalia tvora ir paaugę eglutės,šįmet-pasaka,tvora kaip siena,eglutės nugenėtos tvoros aukščio,tvarkinga,žalia ir nieko nematyti,kas tame kieme vyksta Kai Vilma sako,kad pavasary laukia susprogstant vinvyčio,gal būtų galima pasinaudoti šia patirtimi Prisodinti eglučių anoj pusėj tvoros
Dar dėl jurginėlių,aš jau kelinti metai jų nebeauginu,nors labai juos mėgau,bet įkyrėjo kiekvieną rytą rinkti sraiges,nes puolė tragiškai ir iš kur jos atsiranda?

Maniskes tai atsliauzia is pievos, nuo ezero puses. Bet ir po vinvyciu joms - sanatorija ir veisykla. Zodziu, jei tik dregniau ir ryte-vakare nesurenki , tai po poros naktu jurgino krumelio kaip nebuta

Eglutes gal ir nepamaisytu, bet : pirma-nebutu ju kam geneti, nes MB savanoriskai i ukio darbu nekimba, antra - ten slaitelis, prisodintas ersketroziu (man grazu, butu gaila ir sunku isnaikint), trecia - pagr.zmoniu srautas vaiksto vasara, kai vinvytis aklinai suzeles, o ziema per pusnis ir demisezonais per purva suniukus vedzioja tik patys istvermingiausi, kuriu ne tiek ir daug. O ir mes patys beveik nebunam lauke tais metu laikais. Zodziu, mane visai tenkina tas vinvycio variantas , isskyrus kokias 5 d. per metus, kai išsirengiu i kova su juo

Gal galima aštraus žvyriuko paberti kaip kliūtis sraigėms? Apie augalus ar kur gražią juostą.

žvyriuko sraigės nebijo, viena išbandyta ir veiksminga priemonė tai šeitilinge pirkau mėlynus miltelius skirtus naikinti šliužams sraigėms tikrai padeda.

Aš taip pat turiu mėlynas granulytes iš Schetelig. Tikrai padeda. Naudoju jau trečią sezoną.

Pas mane kaime irgi vasara isibegejo.

Viskas labai suvešėjo....Rožės , nors dar nedidukės, bet parodė savo žiedų grožį.
Žavi ir jų kaimynės. Apsisprendziu kitais metais sėti daugiau aguonų, o i rožynus sodinti lelijų. Kai rožės baigia žydėti, jos išskleidžia savo taures.

Dėl laiko stokos, o gal todėl , kad nelabai moku, nekeliu nuotraukų i forumą. Tačiau facebooke sukūriau kelis savo sodybos augalų ir vaizdų albumus. Kviečiu visus apsilankyti :):)

paieska facebooke- dalė šatkauskienė

Dale, per vartotojo valdymo pultą parašykite, kur tos Jūsų rožės! Bus aiškiau, kokiomsi sąlygomis jos veši, nors, žinoma, net kaimynų kiemuose gali būti skirtingai.

Vis abejoju dėl vienos senovinės rožės. Nužydėjus per mėnesį laiko išvarė tris aukščiausius ūglius, už mane aukštesnius, ir nežinau- ar nebus čia tie vadinamieji "aklieji" ūgliai. Vien lapukai, ir nieko daugiau. Apačioj ant "normalių" šakų jau vėl pumpurėlių randasi, (kuom labai džiaugiuosi, nes rožė "beveik nekartojanti" ) o šitie tik kyla į dangų.. Patarkit, ką daryt man su jais:

Gal ji ruošiasi kitiems metams, t.y. žydi ant antramečių ūglių? Koks jos vardas?

zebenkstiejka rašė:Vis abejoju dėl vienos senovinės rožės. Nužydėjus per mėnesį laiko išvarė tris aukščiausius ūglius, už mane aukštesnius, ir nežinau- ar nebus čia tie vadinamieji "aklieji" ūgliai. Vien lapukai, ir nieko daugiau. Apačioj ant "normalių" šakų jau vėl pumpurėlių randasi, (kuom labai džiaugiuosi, nes rožė "beveik nekartojanti" ) o šitie tik kyla į dangų.. Patarkit, ką daryt man su jais:

O kodėl paslaptis, kokia tai rožė? Tai ir būtų aiškiau.

Net gėda, bet tiksliai nežinau, kokia tai rožė Buvo sodinamos šalia dvi rožės- Variegata di Bologna ir Ferdinand Pichard; viena neprigijo, ir visai susimaišiau, katra gi kur buvo, ir katra išgyveno taigi turiu mįslę.. manau kad tai Variegata di B.

dabar pumpurus krauna ant šiūmečių ūglių.

Neturiu šios rožės (man irgi atrodo, kad tai Variegata di Bologna), bet, atrodo, belieka džiaugtis ir laukti, kad daugiau tokių ūglių būtų , tai juk didelė rožė. SR rašo, kad žiedus krauna ant senesnės medienos.

Rugpjūčio mėnesio žurnale "Sodo spalvos" pamačiau man pažįstamus gėlynų vaizdus ir mielą Jūratės veidelį Viskas taip gražu ,o visų gražiausia,kad,pasirodo, Jūratės "griežtasis"vyras buvo rožių sumanytojas

Kaip laikos jūsų rožės? Ar neserga? Ir kokias priemones nuo ligų naudojot?

Klausiu, nes įdomu išsiaiškinti purškimų / priemonių ir ligų priklausomybę.

Maniškės, kaip sakiau, tik vieną kartą pavasarį purkštos „Canditu“ iš rekomenduojamų trijų kartų, paskui vėliau ekologiškais preparatais („Canelys“, „Olergan“ ir „Konflic“, jei teisingai prisimenu pavadinimus). Kol kas masiško sirgimo nematyti, serga tik pavienės rožės, kurios ir pernai sirgo nupurkštos tris kartus „Canditu“ (ypač pasižymėjusios sirgalės pas mane 'Darcey Bussell' ir 'Tradescant'). Vasaros pradžioje nuo amarų ekologiškas mišinys padėjo – pastipo bjaurybės. Dabar, jei jų ir yra, tai labai nedaug (nepastebėjau, gal jau jų laikas praėjęs). Voratinklinių erkių šiemet kol kas nebuvo.

Prašyčiau atsiliepti ir tuos, kurie rožes nuo ligų gina ekologiškom ar naminės priemonėm (ar derina namines ir chemines) ir pasidalyti savo patirtimi

Kelis metus niekuo nepurškiu gėlyno, nes gaila bičių ir kamanių. Bet mano patirtis nenaudinga, nes tik 10 rožių.

Dausa, o kodėl nenaudinga? Kiekviena patirtis naudinga Papasakokit, jei ką naudojat iš natūralių priemonių.

Ir natūralių nenaudoju. Prieš daug metų bandžiau kažką, bet pamačiau, kad tik laiko gaišimas.
Iš taip vadinamų natūralių, nors šarmas irgi chemija, perplaunu kambarinius augalus muiluotu vandeniu. Dar kambariniams naudoju 'Actara' (prieš parodas ir rudeninį sunešimą namo) ir tą brangenybę POKON BIO INSECTENSPRAY (labiau sau nuraminti, nes veiksmingumu abejoju).
O kieme gamta siautėja, visi pasidalinam. Ant mano sąžinės šliužų, sraigiukų, skruzdėlių ir lelijinių lapgraužių žudymas. Pastaruosius surenku ir po batu... Skruzdėms ,,cukriuko" šiemet bėriau kartą, nes susikraustė į vazonus. Šliužų šiaip būna labai daug, bet šiemet karštis ir sausra jiems nepatiko, tai tik šiandien pabėriau mėlynųjų granulių. Kitais metais melsvės jau seniai būdavo ,,sušaudytos". Seniau sraiges surinkdavau į stiklainį ir nešdavau į parką, bet jis visai šalia, tai ir ,,pėdų mėtymas" nelabai padeda. Dabar aptingau. Jau keli metai kieme yra varliukų, tai ir dėl jų stengiuosi mažiau barstyti nuodus. Užsuka kartais ežiai, bet dabar retai.
Pas mus daug paukščių, tai negaliu leisti jiems maitintis apsvaigintais vabzdžiais. Amarus arba zylės susisemia, arba aš pirštais paspaudau, kai tik jie pradeda daugintis. Kaip rašiau, turiu mažai rožių, o kitus augalus jie nelabai mėgsta.
Jei ir norėčiau purkšti, nebūtų tam tinkamo laiko, nes kamanės žieduose užmiega. Per lietų šlapias reikia sunešioti po stogu.
Pas mus ir laumžirgiai tūpia ant rankos. Ir visa tai miesto centre. Dar turim sodą, ten irgi nepurškiu, bet mėlynų granulių daug barstau, nes begalė didžiųjų šliužų:
https://picasaweb.google.com/1116340564 ... 0096151250
Šitie turbūt labiausiai mane nervina, nes po savęs nepalieka nieko. Todėl tenka kariauti dėl savo augalų.
Ak taip, dar sodinu taip vadinamus pesticidinius augalus (česnakus, bitkrėslę, kraujažoles). Stengiuosi neauginti miltligei neatsparių augalų (verbenų, petunijų). Jei kurie suserga, iškerpu.

Nuo miltligės pirmas vaistas tai stiprus alus "bambaliuose" .
Aš šiemet bandau auginti rožes ekologiškai. Tik nežianu kas iš viso to gausis Rožės nepurkštos nuo rudens jokiais cheminiais prieparatais. Po Joninių atsiradus pirmiems ligų požymiams palietos tik skystu Biolux'u. Žinoma reikėjo rožes lieti daug ankščiau, dar kai jokių ligų nesimatė, bet neturėjau to Biolux'o. Kada tik atvežė tuoj puoliau lieti. Tuo momentu ligos tikrai apsiramino. Bet dabar atrodo, kad lapų su dėmėmis vėl atsiranda. O gal nuodugniau apžiūriu rožes
Kokie būtų pirmieji pastebėjimai ir išvados panaudojus šį prieparatą. Pirmiausia tai patogus naudoti. Per 1,5 val aš paliejau 300 rožių. Kaina viso to 10 l. neskiesto "marmalo" ar tai 130, ar 150 lt.
Auginant nedaug rožių tikrai įmanoma jas auginti ekologiškai. Tačiau kai rožių beprotiškai daug ir jos šalia viena kitos, ligas suvaldyti yra sunkiau. Ypač kai rožės dar turi tendenciją sirgti. Bet tikrai nėra taip, kad ligos nevaldomos. Tik norėtusi, kad ant rožės lapo nebūtų jokio taškelio

Dausa, gražūs Jūsų draugai ir nedraugai taip pat labai gražūs nuotraukose

Dalia Raimonda, Bioluxas, tai tas grybinis preparatas iš latvių, ar ne?
O dėl rožių be taškelio, tai keli taškeliai, jei liga neišplinta, gal ir nieko baisaus Anksčiau labai skrupulingai skindavau visus dėmėtus lapus - net ir nedaug dėmėtus, bet pastebėjau, kad rožėms į gerą neišeina toks persistengimas, jos silpsta ne tik dėl ligos, bet ir dėl lapų nebuvimo.

Tai va, tuos su keliais taškeliais lapus palieku ir aš . Nuskinu tik pageltusius taškuotus lapus. Bet jų nėra daug.