Jūrate, gaila, kad daug praradimų
O kokios buvo to priežastys, ką darei kitaip negu kitais metais?
Šį savaitgalį ir aš pamačiau savo peržiemojusias rožės
Pirmiausia apie nuostolius - prastai peržiemojo 'Malvern Hills'
, kuriuo taip džiaugiausi, teko gerokai jį patrumpinti, nes šakos buvo pasiraukšlėjusios. Dėl to pati kalta, nes bendrame šiltnamiuke jis gulėjo ant kitų rožių viršaus, o ne po apačia (na čia kai jas kaip šluotas riši prilenkdamas vieną prie kitos - viena atsiduria apačioj, kita viršuj). Per vėlai apsižiūrėjau, kad blogai ją dedam, buvo dar tada mintis, kad bus blogai, bet jau nebeatrišinėjom kitos rožės, nes laikas spaudė. Be to, šiltnamiukas jai buvo kiek per ankštas, nes likęs iš pernai, kai buvo mažesnės rožės, o neperdarinėjom. Taigi rožė savo nugara rėmėsi į šiltnamiuko stogą, lietėsi su sniego sluoksniu. Žinoma, buvo dar ir vidinis dangalas, bet neišgelbėjo. Žodžiu, patys kalti
Kitas rimtas nuostolis - erškėtis
Rosa helenae, pamenu, dar žiemą diskutavom dėl josios atsparumo. Galiu pakartoti tą patį, ką ir sakiau žiemą – 6 zona, ir nieko čia nepadarysi... Kadangi ji suaugo tokia didžiulė, kad prilenkti prie žemės neįmanoma, žiemojo su didele kupra, uždegta „Lutrasilo“ vienu sluoksniu (30 gr.). Tai žiauriai mažai. Norint ją išsaugoti gerai, tikriausiai reikėtų namuką, kaip kitoms statyti. Ant jos ir degligės matyti, ko ant kitų rožių beveik nėra, tai tik rodo, kad ligos puola nusilpusias, nusikankinusias rožes. Žodžiu, vėlgi patys kalti, kad neparūpinom rožei tinkamos priedangos
O šiaip bendras įspūdis, kad daugumai rožių žiemos nė nebuvo – tokios žalios, sveikos, nesuskeldėjusios. Nei pelėsio, nei sušutimo nė ženklo. Žiemojo jos pas mane labai šiltai, dėl to, matyt, ir nenušalo. Parudusios buvo tik nesumedėjusios ūglių viršūnės ir šakos, kurios prilenkiant įlūžo. Vadinasi, šiltnamiukai, nors ir stačiašoniai, savo darbą gerai daro, taigi jie išrinkti, sunumeruoti vėl nukeliavo į klojimą laukti kito rudens, kol kas neketinu jų kuo nors keisti. Pelės nuostolių nepridarė, nors į kelias rožes keliose vietose buvo dantis pagalandusios. Bet žaizdos atrodo nepavojingos, negilios, kol kas užpurškėm sodo tepalu ir palikom. Nenugraužė ir prie namo augusių rožių, nors paprastai kasmet ten pasidarbuoja. Iš pernykštės patirties buvau nuodų tiek prikrovusi tose vietose, kad nepritrūktų iki pavasario...
Susidaro įspūdis, kad žiemojimo sėkmingumas priklauso nuo dengiamosios medžiagos kiekio ir storio:
2010/2011 m. žiema - šiltnamiukai dengti dvigubu sluoksniu „Lutrasilo“ (30), vidinio sluoksnio nėra - rezultatas neįkvepiantis, arčiau šiltnamiuko stogo buvusios šakos smarkokai pašalo.
2011/2012 m. žiema - šiltnamiukai dengti tuo pačiu dvigubu sluoksniu „Lutrasilo“ (30), vidinis sluoksnis dviguba 30 mikronų agrodanga (ne Lutrasilas) - rezultatas gan geras ir stabilus.
2012/2013 m. žiema - šiltnamiukai dengti dvigubu sluoksniu „Lutrasilo“ (60), vidinis sluoksnis ta pati dviguba 30-ine agrodanga (ne Lutrasilas) - rezultatas labai geras, rožės atrodo labai sveikos, nėra žievėplaišų.
Tokių šiltų kailinių šalutinis rezultatas - rožės gerokai prasprogusios, net su ūgliukais ir lapukais. Todėl nesinorėjo to ūglių miško palikti augti dar visą savaitę. Teko suspurtuoti, pasiruošti maratonui ir... nugenėti beveik visas rožes. Per šias kelias savaitgalio dienas, žinoma, tai nebuvo labai lengva, bet kadangi buvom dviese, tai ne taip ir sunku
Prigenėjom kalną šakų, sveikų, žalių šakų... Visa pieva kaip po mūšio buvo nusėta nugenėtom šakom. Paskui po rožėm šakėm supurenom žemę ir paliejom firminiu kokteiliu - skystų trąšų mišiniu (Humistar + Delfan + Ruter), po kibirą kiekvienam krūmui. Gerai, kad šiam darbui turėjom pagalbininkų - vienas į kibirus ir laistytuvus pila vandenį (iš žarnos, su siurbliuku), kitas pila į kibirus trąšų, o aš su kibirais bėgte kaip per minų lauką tarp nugenėtų šakų prie rožių. Tas kokteilis ir toks laistymas rožių po nugenėjimo tai mano „išmislas“, bet man labai gerai veikia ir nematau jokio reikalo jo atsisakyti. O bėgte todėl, kad reikėjo anksčiau išvažiuoti - šeštą turėjom jau būti Vilniuje. Įsivaizduojat, ką reiškia iš kaimo išvažiuoti penktą, kai dar šviesu, saulė šviečia ir dar tiek daug būtų galima nuveikti...
Beje, senovinės, dar mažutės - pasodintos užpernai rudenį, žiemojo suvyniotos į agrodangą ir prismeigtos prie žemės. Išsilaikė puikiai iki galiukų, tik nežinau, kaip jas reikės dengti, kai bus dideli krūmai, o joms namukų statyt tai nesinorėtų.