Būta šiemet žydėjimo įdomybių. Pirmiausia, tai labai ilgai jos žydėjo, galima sakyti 6 mėnesius. Ir dar tebežydi. Jau laikas būtų pradėti ruošimo žiemai darbus, bet dar taip gera grožėtis žiedais, nelabai jau jie gausūs, dažnai pavieniai, bet dar mielesni ir brangesni nei vasarą. Čia iš gerosios pusės.
O blogoji pusė, tai kad viskas taip džiuvo! Vis laukiau lietaus ir tikėjau prognozėmis, nelaisčiau, o debesys nuplaukdavo kažkur kitur. Ir taip belaukiant didžiąją dalį augalų pietinėj namo pusėj, atokaitoj, sušėriau voratinklinei erkei. Jau per vėlai pastebėjau ir pradėjau iš šlangos vakarais laistyti ir drėkinti lapus. Viskas nurudavo ir nukrito. Net raganės suskrudo, liko pliki stagarai. Bet už tai dabar vėl sužaliavo, suvešėjo, rožės sulapojo, raganės pradeda žydėt. Gražu. Ir tuo pačiu gaila,tikriausiai žiemoti bus problemiška...
Prieš pora savaičių kasiau duobes keletui rožių, drėgna žemė paviršiuj kokie 10 cm, giliau kietas, išsausėjęs gruntas,tik pripylus vandens pavyko iškasti.
Ir... nežinau, vasara buvo sunki. Pirmoj pusėj ignoravau laistymą, už tai likusią dalį ir visą rudenį pyliau, pyliau, o jie, tie augalai, vis norėjo gerti. Kas nelaistyta labai suvargo. Tik šiomis dienomis žemė atlyta, sniego atmirkyta. Ir tuo labai džiaugiuosi.
