Lietuvos rožininkų diskusijos apie rožes

4 nuotraukoj. Nušalo matyt, nes didžioji dalis šakų po žiemos buvo negyvos, o likusios palaipsniui nudžiuvo. Buvo to kampo puošmena gal kokius 6 metus. Ypač rudenį dėl skaisčiai raudonų lapų ir žiemą dėl briaunuotų šakų. Nusipirkau naują iškart.

Labai įspūdingas sodas! Mintyse sukasi asociacijos su aukštąja mada.

Tikrai išskirtinis sodas! Stilingas, rafinuotas, vaizdai kaip iš katalogo - nepaprastai žavinga

P.S. Jūrate, ačiū, kad suteikei ir mums galimybę nors akies krašteliu žvilgterėt į šį nuostabų kampelį

oi Regina, mano nuopelnai čia mažiau nei minimalūs Nuotraukos mano Miglės, ji irgi sako, kad ten yra ojoj dar kiek daug ką fotografuot. Sakė, kad labai labai gaila, kad nenufotografavo meškučių (Inga žino, apie ką aš , gal ji pati turėtų nuotrauką to grožio ).
O sodas tikrai išskirtinis; mūsų visų sodai gražūs, bet turi būti (gali ir nebūti, tai ne prievolė) jame kažkas, kas padaro jį išskirtiniu, nes tik augalų gausa - nėra išskirtinumas. Džiugu, kai sodo šeimininkas turi pajautimą ir talentą tam išskirtinumui kurti

Turbūt pasikartosiu, bet čia kažkas daugiau nei WOW

Tikrai be galo gražus ir įdomus sodas. O iš kur tokie subtilūs mažosios architektūros elementai?

Labai labai gražu!
Norėjau paklausti: kaip žiemoja robinijos pa jus? Aš pasodinau prieš č metus rudenį ir iš po antrosžiemos (šį pavasarį) vainikam amen Šaknys matyt gyvos nes laukiniu ūglius leidžia - bet ks man iš jų ...

Labai ELEGANTIŠKAS sodas! Originalus. Puikus skonis!!! Pasirinkta aiški koncepcija ir niekur nenukrypta į šoną - sukuria vientisumo, išbaigtumo įspūdį.

Mielosios, ačiū už pagyras. Neslėpsiu, kad glostot man širdy. Bet sau esu labai negailestinga ir matau daugybę tobulintinų dalykų. Gal sode ir yra įdomiausia dalis - tai nuolatinė kaita ir tobulumo paieškos. Didžiausia problema ta, kad sodui augant, iš esmės keičiasi kai kuriems augalams augimo sąlygos. Labai sunku su tuo suspėti.

Dėl robinijų. Joms jau kokie 7-6 metai. Smulkios šakelės apšąla kiekvienais metais, aš jas stipriai geniu. Šiemet buvau didžiam nerime, nes nušalo visi vainikai. Palikau praktiškai tik kuolus, nes įžvelgiau lendančius ūgliukus. Tačiau laimei jos atžėlė ir kaip niekad buvo gražios. Bet rizika jas prarasti egzistuoja kiekvienais metais.

Pati jau beveik sodo nefotografuoju dėl nuotraukų kokybės ir kad pačiai labai jau nusibodo vis tas pačias vietas fotografuoti. Bet dėl robinijų verta pasikartoti. Ir dar Jūratės matytas prieskonių ir vaistažolių šabarkštynėlis tapo labiau tvarkingas. https://www.facebook.com/inga.sidlauski ... nref=story" onclick="window.open(this.href);return false;" onclick="window.open(this.href);return false;