Gina, vaje kaip norėčiau! Ar tai būtų mišinys, ar surūšiuoti svogūnėliai?
Esmiralda: lazdynų sėjinukų parsinešu iš miško, jų ten daug. Noriu susikurti tokį anglišką "coppice" arba "coppiced wood", kuriame tos linksmės ir kitokie pavasariniai augalai ir auga. Lietuviško termino net ir nėra tokiam miškeliui pavadinti.
Tai senovinė tradicija Britų salose: lapuočių miške reguliariai nuimamas jaunų medžių kamienų "derlius", tada kelmas paliekamas kokiems penkiems metams, per tą laiką priauga karčių, kaip pvz. lazdyno, ir vėl nuimamas derlius - tvoroms statyti, pinti, kitokiems reikalams ūkyje. Nupjauna ne visus medžius iš karto, tai vieną, tai kitą. Taip susiformavo tie reguliariai iškertami lapuočių miškai. Yra nepaprastai senų, jau turbūt ir valstybės saugomų, kur kelmai virtę milžiniškais gumbais.
Miškas panašus į lazdynų giraitę, jeigu esate tokių miškuose aptikę. Lazdynai, alksniai tas kartis greičiau ataugina. Bet tai gali būti ir ąžuolas, tik reikės daugiau kantrybės, kol ąžuolinių karčių sulauksite, filosofinio žvilgsnio į dabartį ir į ateitį
Pavasarį nuo linksmių mėlynumo tokiose giraitėse pasakiškai gražu, pliki lapuočiai praleidžia šviesą, meta grakščius šešėlius. Angliškas mūsų žibučių variantas. Kaip japonai važiuoja sakurų žiūrėti, taip anglai šeimomis, giminėmis traukia į tokias giraites pasivaikščioti. Vaikščiojama tik takeliais, skinti šiukštu negalima, už tai garantuotai išmestų iš JK! 1984 m. ir įstatymas priimtas, kuris draudžia bet ką nešti iš gamtos: ar skalūnus, ar linksmes. Toks gyventojų tankis, tiek atėjūnų, kad kitaip ir nesuvaldytum
Draugai kartą buvo mane nusivežę linksmių kilimų pasižiūrėti. Tai buvo seniai, 1994 m., bet pamenu kaip dabar