Manau, kad mėšlu reikia tręšti tik pavasarį, jis įsisavinamas po truputį, tai ir yra jo privalumas, augalas pasiima tiek, kiek jam reikia. Jei mėšlas galvijų ar arklių, tai nudeginimo tikimybė labai maža. Kas geriau - turbūt niekas nežino, juk tas rožių žydėjimas nuo daug ko priklauso. Rusės sako:"roza - doč navoza", bet nuomonės įvairios.Aistė rašė:Dabar pagalvojau, kad visos mano nuotraukos yra pirmojo žydėjimo, nes antruoju neturiu kuom pasigirti. Žydi, bet pavieniai žiedai. Bandau išmastyti kokios priežastys to? Ir sugalvojau kelis varijantus kodėl gali taip būti .
1. Per mažai tręšiu? Po pirmojo žydėjimo beriu po saują trąšų. Pradedu mastyti, kad gal mažokai.
2.Per silpnas genėjimas po pirmojo žydėjimo? Nukarpau žiedus ir patrumpinu šakeles. Bet pradedu mastyti, kad to maža. Reikia truputi drastiškiau rėžti?
3. Trečios nesugalvoju gal jus ką pasiūlysit
Beje, šiemet puse rožių pavasarį tręšiau mėšlu, įterpiau į dirvą. Bijodama nenudeginti, bėriau po nedaug. Kitas tręšiau bulvių trąšom. Man pasirodė, kad tos kurias tręšiau mėšlu mažiau sirgo ir buvo vėšlesnės. Galvoju šiemet bandyti tręšti visas mėšlu. Bet kaip tada su vasariniu tręšimu? Liepos viduryje. Ar dar galima tręšti mėšlu? Ne per vėlu? Nes pernai tręšiau paprastos berods universaliom trąšom, o gal bulvių
Man atrodo, pernykštė vasara buvo keistoka - antrasis žydėjimas, ko gero, buvo vėliau, nes buvo labai sausa. Be abejo, jei rožių nelaistom, bet kokių trąšų įsisavinimas menkas. Aš paprastai stengiuosi patręšti prieš didesnį lietų.
Na, o trečia - gal per daug norim?