O prasidėjo viskas taip...
Labai norėjom sodybos, nes kamavo didžiulis gamtos ilgesys, kiekvieną vasaros savaitgalį ir atostogas gyvendavom palapinėje miške prie ežero ar pajūry. Ilgai ieškojom savo vietos, bet tai ko norėjosi buvo neįperkama arba tiesiog nebuvo. Šita sodyba visai nebuvo tai ko mes ieškojom. Bet šalia gražuolio beržo sulaukėjusių vyšnių bruzgyne buvo apaugusi pelkė ir taip kvepėjo ajerais, kad tai manyje sužadino kažkokį jausmą ir prisirišimą prie tos vietos.
Dabar tas bruzgynas iškirstas, pelkė tapo prūdeliu, o toj stebuklingoj vietoj beržo pavėsyje stovi arbatos namelis.
O tas beržas tikrai stebuklingas, jis taip kvepia, kaip niekur nesu užuodusi tokio kvapo! Ir mūsų džiaugsmui jis aplink sėja vaikučius, tokius pačius kvepiančius berželius.
Aplink tą beržą norėjosi išsaugoti laukinės gamtos kampelį.
Ir sodinom tik pušis, egles, miškinius kadagius, putinus.
Kitoje namo pusėje šalia senų obelų pradėjo kurtis naujesnių vaismedžių ir vaiskrūmių sodas, daržas.
Kieme pasisodinom keletą dekoratyvinių spygliuočių, jazminų, alyvų.
Kadangi troba prašėsi remonto, gėlynų aplink jį nesodinau. Šalia jo augo nuo seno žolėse paskendę bijūnai, poetiniai narcizai, kuriuos bandžiau išgelbėti
Kartais pasodindavau kokį jurginą ar iš kur nors gautą kokį augaliuką. Pasak Rasos paskutinio straipsnio - vyravo varganas etnografinis stilius
Tuo metu tiesiog džiaugėmės tuo kas buvo - savo beržu, sodų, laukinių gėlių žydėjimu, drugeliais, paukšteliais, gražiu dangum, saule, lietum, saulėlydžiais, sniego pusnimis, atvykstančiais pailsėti draugais, net mus aplankančiais zuikiais, stirnom, briedžiais ir elniais
Bet augaliukų pradėjo atsirasti vis daugiau, tad pradėjo kurtis pora salelių su jais - be jokio suvokimo apie augalus, be jokio derinimo.
Kažkada man kilo mintis šiek tiek atskirti erdvę su stalu ir laužaviete nuo visų laukų ir pasodinau kaulenio gyvatvorę. Tada vyras sugalvojo perdaryti laužavietę ir įkūrė jaukią vietelę su suoliukais ir akmenimis, o man atsirado vietos apsodinti tuos akmenis augaliukais
Čia mielai apsigyveno draugų dovanota sraigė, o po to atsikėlė ir dar pora gyventojų
Draugams atidavus seną vonią iš vienos bele kaip susodintų augalų salelės šiek tiek pakoregavus įkūrėme lauke "vonios kambarį", kur ramiais šiltais vakarais gulime po žvaigždėtu dangum vaistažolių voniose.
O dabar jau ir karštą vasaros dieną galima pasilepinti vėsioje rožių žiedlapių ir levandų jūroje
Bet laikas bėga ir viskas nepaliaujamai keičiasi. Aplink mūsų sodybą visas laukinių gėlių pievas išpirko ūkininkai, pradėjo ganyti gyvulius, šienauti, arti ir sėti. Tada pastebėjau, kad po bijūnų, alyvų ir jazminų žydėjimo pas mane visą vasarą niekas nežydi
. O jau namo gražumas 
.
Tik jie jau be lauko gėlių, bitutėms nebėra iš kur nešti medaus. O ir kartą bulius ištrūkęs iš ganyklos vos neįsirėmė ragais į užpakalį, kol pasilenkusi ravėjau 
