Artėjant šaltajam laikui nusprendėm savo sveikatą pastiprinti erškėtuogių teikiamu užtaisu

Tėvai prisirinko daug laukinių erškėčių vaisiukų ir sudžiovino. O aš namuose radau dar nuo pernai pridžiovintų. Dabar kiekvieną vakarą į termosą verdančiu vandeniu užpilu gerą saują vaisių ir palieku iki kitos dienos vakaro. Šiaip norma yra palaikyti užpylus 10–12 val. Kitą vakarą prašom – jau galima mėgautis sveikatinamąja rūgštele, o jei per rūgštu – šaukštelis medaus.
Dar bandžiau virti erškėtrožių sirupą. Vaisius užpildavau verdančiu vandeniu ir palaikydavau maždaug parą, tada maždaug apie pusvalandį pavirdavau ant silpnos ugnies, nusunkdavau uogas ir įberdavau cukraus. Tada ilgai ilgai virdavau ant labai silpnos ugnies. Sirupas būdavo, kaip kažkada vaistinėse pirkdavom, pamenat? Dabar nė nežinau, ar būna. Labai malonaus skonio

O apie sveikatingąsias erškėčių savybes nėr ką kalbėti, visi ir taip puikiai jas žinom. Bet jei kas sumanys prisirinkti erškėtuogių, galiu pasakyti, kad nesumanykite jų plauti – paprastai vaistinė žaliava neplaunama, o nuvaloma, nušluostoma, jei reikia, tada gerai išdžius, nepelys. Džiovinti reikia gan karštoje orkaitėje – iki 90 laipsnių, nes džiovinant lėtai suyra vitaminas C, kuris ir yra didžiausias šių uogelių „lobis“.