'Gertrude Jekyll'
Parašytas: 30 Sau 2011 17:57
Gertrude Jekyll AUSbord
Išvesta 1986 m. bevardį sėjinuką sukryžminus su senovine Portlando rože „Comte de Chambord“. Iš jos paveldėjo ir krūmo formą, ir dyglius, panašius žiedus ir kvapą.
Labai populiari angliška rožė, puikiai vertinama už atsparumą, už žiedų spalvą, formą, gausumą ir kvapą. Priskiriama 5 zonai.
Taigi, truputėlis mano pastebėjimų apie „Gertrude Jekyll“. Auginu ją trejus metus, nuo 2007 m. rudens. Pirmais metais susidarė įspūdis, kad tai iš tiesų labai stipri, tvirta rožė. Puikiai peržiemojo, nedaug paaugo, pasiekė gal tik kokį pusmetrį, bet labai gausiai žydėjo. Atrodo, kad ji niekada nepasieks ne tik kataloguose nurodomo pusantro metro ūgio, bet kažin ar ir iki metro užaugs. Kažkodėl pas mane jai nelabai patinka – praėjusią vasarą, t.y. trečiais metais ji tebuvo kokių 70 cm ūgio, retoka ir žydėjo ne itin gausiai. Apšalo, bet ne iki žemės. Pernai žiemojo stačia, buvo užpilta durpėmis ir apsukta kokiu vienu sluoksniu agrodangos. Šiemet prilenkiau, keista, bet storos šakos labai nesunkiai prisilenkė.
Krūmas auga gražia siauros taurės forma, taisyklingai platėdamas į viršų. Šakos labai tvirtos, tiesios, į šonus negriūna. Dygliai siaubingi – labai tankūs, smulkūs, yra ir didesnių. Pirmais metais buvo gražiai, gausiai lapuota, ir krūmas atrodė tikrai labai dailiai. Antrais ir trečiais metais krūmas retas ir persišviečiantis – ir šakų mažai, ir lapų. Apatinė krūmo dalis aplamai linkus nuplikti. Lapai stambūs, sodriai žali, matiniai.
Žiedai tikrai labai gražūs. Spalva sodri rožinė, šilta, su lengvais lašišiniais tonais, žiedo viduriukas tamsesnis, gražaus avietinio atspalvio. Žiedai labai labai pilnaviduriai, senovinėms portlando rožėms būdingos plataus puodelio ar taip vadinamos rozetės formos. Žiedlapiai išsidėstę labai tankiai ir labai tvarkingai. Nors rašo, kad žiedai turėtų būti 10-11 cm skersmens, bet pas mane tokie dideli nebuvo, tik kokių 8 cm. Gal dėl to, kad žiedlapiai labai tankūs, žiedo centras atrodo ryškesnis už pakraštėlius, ir tas spalvų žaismas sukuria ypatingą žiedo gyvumą. Rašo, kad spalva išblunka, bet aš to nepastebėjau. Lietaus nebijo. Pirmais metais pirmas žydėjimas buvo ypatingai gausus, žydėjo birželio pabaigoj. Maža rožytė atrodė įspūdingai – tokia didelė puokštė kvapnių rožinių žiedų. Kaip minėjau, šakos tiesios ir labai tvirtos, kiekviena šaka baigiasi 1 ar 3 nenusvyrančiais, į viršų žiūrinčiais žiedais. Nei antrais, nei trečiais metais tokio grožio jau nemačiau. Teigiama, kad „Gertrude Jekyll“ kvapas vienas iš stipriausių, iš jos žiedlapių gaminamas eterinis aliejus.
Atsparumas ligoms nurodomas geras arba vidutinis. Gal ir pasitaiko šiek tiek dėmėtų lapų, bet tikrai to nepavadinčiau polinkiu sirgti.
Nepaisant aukščiau išvardintų visų gerųjų jos savybių yra vienas „bet“ – labai nenori ši rožė žydėt pakartotinai. Būna keletas pavienių žiedelių, bet geru pakartotiniu žydėjimu to nepavadinsi. Specialistai siūlo du būdus žydėjimui paskatinti: arba per pusę trumpinti naujus ūglius, arba prilenkinėti šakas. Nė vieno šių būdų dar neišbandžiau, nes nelabai buvo ką trumpinti ar prilenkinėti. Gal šią vasarą pagaliau ji atsiskleis visu savo grožiu.
Išvesta 1986 m. bevardį sėjinuką sukryžminus su senovine Portlando rože „Comte de Chambord“. Iš jos paveldėjo ir krūmo formą, ir dyglius, panašius žiedus ir kvapą.
Labai populiari angliška rožė, puikiai vertinama už atsparumą, už žiedų spalvą, formą, gausumą ir kvapą. Priskiriama 5 zonai.
Taigi, truputėlis mano pastebėjimų apie „Gertrude Jekyll“. Auginu ją trejus metus, nuo 2007 m. rudens. Pirmais metais susidarė įspūdis, kad tai iš tiesų labai stipri, tvirta rožė. Puikiai peržiemojo, nedaug paaugo, pasiekė gal tik kokį pusmetrį, bet labai gausiai žydėjo. Atrodo, kad ji niekada nepasieks ne tik kataloguose nurodomo pusantro metro ūgio, bet kažin ar ir iki metro užaugs. Kažkodėl pas mane jai nelabai patinka – praėjusią vasarą, t.y. trečiais metais ji tebuvo kokių 70 cm ūgio, retoka ir žydėjo ne itin gausiai. Apšalo, bet ne iki žemės. Pernai žiemojo stačia, buvo užpilta durpėmis ir apsukta kokiu vienu sluoksniu agrodangos. Šiemet prilenkiau, keista, bet storos šakos labai nesunkiai prisilenkė.
Krūmas auga gražia siauros taurės forma, taisyklingai platėdamas į viršų. Šakos labai tvirtos, tiesios, į šonus negriūna. Dygliai siaubingi – labai tankūs, smulkūs, yra ir didesnių. Pirmais metais buvo gražiai, gausiai lapuota, ir krūmas atrodė tikrai labai dailiai. Antrais ir trečiais metais krūmas retas ir persišviečiantis – ir šakų mažai, ir lapų. Apatinė krūmo dalis aplamai linkus nuplikti. Lapai stambūs, sodriai žali, matiniai.
Žiedai tikrai labai gražūs. Spalva sodri rožinė, šilta, su lengvais lašišiniais tonais, žiedo viduriukas tamsesnis, gražaus avietinio atspalvio. Žiedai labai labai pilnaviduriai, senovinėms portlando rožėms būdingos plataus puodelio ar taip vadinamos rozetės formos. Žiedlapiai išsidėstę labai tankiai ir labai tvarkingai. Nors rašo, kad žiedai turėtų būti 10-11 cm skersmens, bet pas mane tokie dideli nebuvo, tik kokių 8 cm. Gal dėl to, kad žiedlapiai labai tankūs, žiedo centras atrodo ryškesnis už pakraštėlius, ir tas spalvų žaismas sukuria ypatingą žiedo gyvumą. Rašo, kad spalva išblunka, bet aš to nepastebėjau. Lietaus nebijo. Pirmais metais pirmas žydėjimas buvo ypatingai gausus, žydėjo birželio pabaigoj. Maža rožytė atrodė įspūdingai – tokia didelė puokštė kvapnių rožinių žiedų. Kaip minėjau, šakos tiesios ir labai tvirtos, kiekviena šaka baigiasi 1 ar 3 nenusvyrančiais, į viršų žiūrinčiais žiedais. Nei antrais, nei trečiais metais tokio grožio jau nemačiau. Teigiama, kad „Gertrude Jekyll“ kvapas vienas iš stipriausių, iš jos žiedlapių gaminamas eterinis aliejus.
Atsparumas ligoms nurodomas geras arba vidutinis. Gal ir pasitaiko šiek tiek dėmėtų lapų, bet tikrai to nepavadinčiau polinkiu sirgti.
Nepaisant aukščiau išvardintų visų gerųjų jos savybių yra vienas „bet“ – labai nenori ši rožė žydėt pakartotinai. Būna keletas pavienių žiedelių, bet geru pakartotiniu žydėjimu to nepavadinsi. Specialistai siūlo du būdus žydėjimui paskatinti: arba per pusę trumpinti naujus ūglius, arba prilenkinėti šakas. Nė vieno šių būdų dar neišbandžiau, nes nelabai buvo ką trumpinti ar prilenkinėti. Gal šią vasarą pagaliau ji atsiskleis visu savo grožiu.
Tikėjausi, kad jos bus šiek tiek mažesnės negu rašoma, o visos pasiekė ir "perlipo" nurodytą ūgį, Ne išimtis ir "Gertrude Jekyll", kuri šią vasarą nuo 10 cm likučių po žiemos, ištįso iki 1,8 m. Tai, kad nesimakaluotų tos baisiai ilgos šakos aš jas suraičiau kilpomis ir prismeigiau maždaug 30 cm aukštyje nuo žemės paviršiaus. Ir ką turiu iš to - vėl mišką vertikalių vos žemesnių, kaip Regina ir rašo, baisiausiai spygliuotų šakų "atolą", kurį rudenį bandžiau prilenkti. Kažkaip aš tą kalną šakų pakišau po danga, nežinau ką rasiu pavasarį. Jeigu jos išliks, tai net nežinau kaip jas reikės formuoti 
Tikra tiesa, pirmasis žydėjimas ant nedidelio krūmelio, atrodo labai patraukliai.
Prilenkinėjate tais keturiais būdais - horizontaliuoju,fontano, arkos ir karūnos?! (Yra ir savaime svyrančių ir taip "prisilenkinėjančių").
)
