'Charles Austin'
Parašytas: 20 Rgs 2010 12:59
Charles Austin (AUSfather), 1973
Šią rožę savo sode reikėtų auginti ne tik dėl to, kad tai viena pirmųjų Austino rožių, sėkmingai ištvėrusių laiko išbandymus, ir iki šių dienų yra populiari. Tai tikrai puiki rožė, savo žiedų grožiu nenusileidžianti naujoms veislėms.
Ją auginu nuo 2006 rudens, pirkau iš Sibirkos. Per tuos keturis metus nė karto ja nenusivyliau ir šiemet sodinsiu dar vieną. Krūmas tankus, plonų šakelių nedaug. Tvirtos, storos šakos, tankiai apaugusios stambiais matiniais lapais, auga stačiai į viršų. Į šonus negriūna, ramstyt ir parišinėt nereikia. Šaltiniuose nurodomą 120-150 aukštį visada pasiekia. Net ir po šios šaltos žiemos, kai visas šakas nupjoviau iki žemės (reikėjo pjūkliuko – tokios storos), ji gražiai ataugo. Gal kiek retesnė, bet tikrai ne žemesnė. Kas nemėgsta svyrančių žemyn žiedų (labai būdinga angliškoms rožėms savybė), Ch.Austin labai patiks. Žiedai ant labai tvirtų žiedkočių, žiūri į viršų. Pavieniui būna retai, kekės iš 3-7 žiedų. Pernai ant vienos galingos šakos suskaičiavau apie 40 žiedų.
Pirmas žydėjimas būna labai gausus, antras kiek mažesnis. Tarp žydėjimų daro pertrauką, augina masę. Austinas rekomenduoja labai stipriai genėti, kad pakartotinis žydėjimas būtų gausesnis. Man savaime taip gaunasi, kad nupjaunu pusę šakos. Augdama šaka pradeda maždaug nuo vidurio šakotis ir tas tikrasis lapas būna žemai – visą tą viršutinę dalį ir nurėžiu. Ji dėl to nepyksta. Žiedai labai dideli, ypač pirmo žydėjimo metu, labai pilnaviduriai. Žiedlapiai tvirti, lietus žiedų negadina, visada pilnai išsiskleidžia. Žiedų spalva gana smarkiai kinta – nuo ryškiai oranžinių pumpurų iki ryškiai abrikosinių išsiskleidusių žiedų. Spalvos ryškumas eina iš vidaus, nes žiedlapiai prie pagrindo ryškiai oranžiniai, į kraštus šviesesni. Žiedas ilgai nenubyra, žydėjimo pabaigoj išblunka iki švelnios abrikosinės spalvos, o per karščius – net iki švelniai rausvai kreminės. Ypač graži, sodri žiedų spalva atšalus orams. Stipriai, maloniai kvepia. Gerai laikosi puokštėse.
Nors šaltiniai nurodo menką atsparumą ligoms, pas mane ji neserga.
Gaila, neradau bendro krūmo vaizdo nuotraukų. Pirmoj nuotraukoj aiškiai matyti, kaip kinta žiedų spalva. Paskutinėse nuotraukose - rudeniniai žiedai. Šaltu oru daugiau rausvos, persikinės spalvos.
Šią rožę savo sode reikėtų auginti ne tik dėl to, kad tai viena pirmųjų Austino rožių, sėkmingai ištvėrusių laiko išbandymus, ir iki šių dienų yra populiari. Tai tikrai puiki rožė, savo žiedų grožiu nenusileidžianti naujoms veislėms.
Ją auginu nuo 2006 rudens, pirkau iš Sibirkos. Per tuos keturis metus nė karto ja nenusivyliau ir šiemet sodinsiu dar vieną. Krūmas tankus, plonų šakelių nedaug. Tvirtos, storos šakos, tankiai apaugusios stambiais matiniais lapais, auga stačiai į viršų. Į šonus negriūna, ramstyt ir parišinėt nereikia. Šaltiniuose nurodomą 120-150 aukštį visada pasiekia. Net ir po šios šaltos žiemos, kai visas šakas nupjoviau iki žemės (reikėjo pjūkliuko – tokios storos), ji gražiai ataugo. Gal kiek retesnė, bet tikrai ne žemesnė. Kas nemėgsta svyrančių žemyn žiedų (labai būdinga angliškoms rožėms savybė), Ch.Austin labai patiks. Žiedai ant labai tvirtų žiedkočių, žiūri į viršų. Pavieniui būna retai, kekės iš 3-7 žiedų. Pernai ant vienos galingos šakos suskaičiavau apie 40 žiedų.
Pirmas žydėjimas būna labai gausus, antras kiek mažesnis. Tarp žydėjimų daro pertrauką, augina masę. Austinas rekomenduoja labai stipriai genėti, kad pakartotinis žydėjimas būtų gausesnis. Man savaime taip gaunasi, kad nupjaunu pusę šakos. Augdama šaka pradeda maždaug nuo vidurio šakotis ir tas tikrasis lapas būna žemai – visą tą viršutinę dalį ir nurėžiu. Ji dėl to nepyksta. Žiedai labai dideli, ypač pirmo žydėjimo metu, labai pilnaviduriai. Žiedlapiai tvirti, lietus žiedų negadina, visada pilnai išsiskleidžia. Žiedų spalva gana smarkiai kinta – nuo ryškiai oranžinių pumpurų iki ryškiai abrikosinių išsiskleidusių žiedų. Spalvos ryškumas eina iš vidaus, nes žiedlapiai prie pagrindo ryškiai oranžiniai, į kraštus šviesesni. Žiedas ilgai nenubyra, žydėjimo pabaigoj išblunka iki švelnios abrikosinės spalvos, o per karščius – net iki švelniai rausvai kreminės. Ypač graži, sodri žiedų spalva atšalus orams. Stipriai, maloniai kvepia. Gerai laikosi puokštėse.
Nors šaltiniai nurodo menką atsparumą ligoms, pas mane ji neserga.
Gaila, neradau bendro krūmo vaizdo nuotraukų. Pirmoj nuotraukoj aiškiai matyti, kaip kinta žiedų spalva. Paskutinėse nuotraukose - rudeniniai žiedai. Šaltu oru daugiau rausvos, persikinės spalvos.