Lietuvos rožininkų diskusijos apie rožes

Botanikai pievas skirsto į ekologines-floristines klases: druskingas, trąšiąsias, stepines, tyrulines, šlaitų ir miško aikštelių. O kiekviena klasė turi dar ir smulkesnį skirstymą. Taigi vienose pievose auga vienoki, o kitose kitoki augalai.
Jei dirbamą lauką apleisim ir paliksim likimo valiai tai matysim kaip pirmiausiai suželia vienmečiai ir trumpaamžiai daugiamečiai (aguonos, ramunės, rugiagėlės, balandos ir kt..), vėliau ilgaamžiai daugiamečiai (daugybė varpinių, snapučiai, kraujažolės ir kt.), o galiausiai krūmai ir medžiai. Tad aguonų lauką reikės kiekvieną rudenį sukasti ir neleisti įsigalėti daugiametėms žolėms.
Pavyzdys kaip vienmečiai augalai pasodinti taip, kad atrodytų lyg natūraliai augtų: http://dengulehavestue.blogspot.com/201 ... -have.html
Galima nusipirkti ir sėklų pievai, kur augalai parinkti taip, kad pritrauktų įvairius vabzdžius (google vertėjas išvers ką rašo): http://www.danmarksinsekter.dk/insektri ... gram.shtml

Žemiau nuotrauka iš interneto. 2009-ųjų vasaros pabaigoje sumąsčiau, kad kitais (2010) metais sodyboje žolę pjauti reikės ne ištisai, bet paliekant įvairiaformius plotus. Nors didžiojoje dalyje ir taip žolę pjaudavom 2-3 kart per metus, bet ketinau palikti plotelius, kuriuose žolė būtų nušienaujama tik rudenį ar ankstyvą pavasarį. Kaip dažniausiai ir būna, vėliau paaiškėjo, kad dviratis jau išrastas ,t.y. ne aš vienas tokių minčių turėjau - kažkas jau ir įgyvendino tokias idėjas. Bibliotekoje varčiau danišką žurnalą apie kažkokį architektą, kuris stačiakampio formos vejos ruožą padalino į kvadratus ir žolę pjauna tik kraštinėse (kvadratus nušienauja rudenį).

Vilmi, kur žemiau ta nuotrauka iš interneto Matyt, labai jau žemai, kad net nesimato

Atsiprašau, matyt pamiršau prikabinti

Pačios naturalios pievos labai gražu. Bet ten ne visada auga tai ko tu norėtum Man vaikštant su šunimis po tokias pievas patinka stebėti, kaip tokiuose laukuose keičiasi augalai. Pati gamta nuostabiai suderina augalus ir spalvas. Matomai nuo skirtinko dirvožemio ir drėgmės, augalų grupės skiriais kas keliasdešimt metrų. Bet gal galima bandyti sėti tuos laukinius augalus? Kad padaryti "beveik naturalu".
O tos saulytės, apie kurias Rita rašė, tai labai paplitę pas mus gyvenvietėje. Pas visus kaimynus jos vejoje savaime prisisėja, o kadangi pačios jos žemaūgės pjaunant žolę nupjaunami tik patys žiedeliai. Po kelių dienų pieva vėl žydi baltai. Labai gražu.
Mes savo pievoje (kuri visa visada pjaunama) prisėję įvairių lauko gėlyčių mišinio (jų būna pirkti). Nežinau ar tie augalai prisitaikė prie pjovimo ir, kad išsaugoti savo populiaciją nebeužauga aukšti. Mūsų pievelė visada žydi. Gal būt norint auginti savo sklype aukštas pievas reikėtų prisėti laukinių augalų sėklų, o tik joms nužydėjus pjauti žolę, kad sėklos kitam sezonui jau savaime sėtusi. Kaip pas princą.
Šiemet bekeliaujant po Europą labai patiko visur apželdinimai. Keletas nuotraukų iš Prancūzijos Šampanės regiono:

Dalia Raimonda, apželdinimas labai gražus, bet juk čia ne naturali pieva Kalbame apie pievą, kurią pjauname du, na gal tris kartus metuose

Cituoju:" Gėlių veją geriausia sėti sunkiai prieinamose vietose - ant sausų, stačių šlaitų, drėgnuose plotuose". "Mišinio sudėtis kiekvienoje vietovėje kitokia, be to metams bėgant veja keičiasi".
"...Jie gali būti pačių išauginti arba pirkti specialiose parduotuvėse. Pasodinus arba pasėjus šiuos augalus, veją reikia patręšti ir du kartus nupjauti (ne anksčiau kaip birželio pabaigoje)."
Kažkur skaičiau, kad reikia tik rudeniop ją nupjauti, kai subręsta sėklos, kad pasisėtų savaime kitiems metams.
Pakeliui į Claude Monet GIVERNY (Prancūzija) sodą:

Foto labai nekokybiškos, nes fotografavau pro autobuso langą važiuojant.

Na, o Dalios ir Vilmio pateikti gėlynai labai prašmatnūs ir labai tinkantys formuoti "skinamų gėlių" plotus, todėl jiems reikalingi sodinimo planai skirtingai nuo pievinių. Kiek man žinoma Prancūzijos parkuose ir soduose, tiek Versalyje, tiek Šampanėje, tiek tame pačiame C.Monet sode gėlynai atnaujinami kas tris mėnesius, todėl tos gėlės yra specialiai daiginamos jų kompozicijoms, kurios "laiptuojamos". Bet džiugu yra tai, kad mes galime patys susikurti tokius gėlynus, kadangi beveik visos gėlės esančios pas juos auga ir pas mus.

Yra ir kitų spalvinių derinių su rusmenėmis, kraujažolėmis, juodosiomis smilgomis ir pan., bet tai ne žydinčios pievos.

Rože DD,tos pakelės "nekokybiškos" nuotraukos pačios nuostabiausios

Kokia prieštaringa informacija Vakar visą vakarą ieškojau kaip įrengti nepjaunama (natūralią pievą) ant vejos. Tai, radau, kad būtent jokiu būdu negalima tręšti. O įrengimas, mano galva, labai paprastas. Rudenį nuskusti veją, po to su geležiniu grėbliu išgraboti kiek įmanoma aštriau ir užsėti atsižvelgiant i dirvos rūšį žydinčiu žoliu mišiniu. Aišku tai ne viskas, bet parašyta, jeigu ruošiamasi įrenginėti tokią pievą, vasarą jos jau netręšti azotinėmis trąšomis.
O susiliejusi nuotrauka, labai tapybiška

Pro autobuso langa darytos foto- nuostabios! Va cia - tikra zydinti pieva, tokia perregima , lengai kedenama vejo... Rizikuociau tokia isirengt, jei kaimas musu butu kur nors dzukijoj, peskynuose

koala rašė:Vakar visą vakarą ieškojau kaip įrengti nepjaunama (natūralią pievą) ant vejos. Tai, radau, kad būtent jokiu būdu negalima tręšti. O įrengimas, mano galva, labai paprastas. Rudenį nuskusti veją, po to su geležiniu grėbliu išgraboti kiek įmanoma aštriau ir užsėti atsižvelgiant i dirvos rūšį žydinčiu žoliu mišiniu.

Niekur nesu radusi patarimo, kad natūralią pievą reikia tręšti. Tręšimas skatina žaliosios masės augimą, o žydintys augalai 'tingi' žydėti. Atvirkščiai, derlingą žemę siūloma pabloginti smėliu ar žvyru.

Rasa, man irgi keistai pasirodė dėl tręšimo, dėl to ir įdėjau tą sakinuką komentarams.
Citatos paimtos ir Hertos Simon knygos "Sodas", išleista 1997 metais. Daug vandens nutekėjo, todėl ir info gali būti moraliai pasenusi, o gal vertimas netikslus, juk daugelis mūsų leidėjų nesivargina samdytis augalų specialistų.
Kažkur mačiau svetainę kas įrenginėja Lietuvoje žydinčias pievas. Žinau tik tiek, kad jos įrengimas brangesnis, nei įprastos vejos. Tačiau rezultatas akivaizdus

Jeigu sugalvosiu ką nors panašaus įsirengti, tikrai nieko nesamdysiu - kaip jau pasiseks, taip ir turėsiu. Tiesą sakant tai aš nenoriu gausiai žydinčios pievos, nes tarp rožių žiedų, labai gerai ir pilkos smilgos, su kur-nekur mėlynų žiedelių intarpais. Galvoju, būtų net negražu, jeigu ir rožės žydėtų ir pieva Pavasarį, jeigu keliolika tulpių žydės toje pievoje, man pilnai pakaks

Aplamai nerekomenduojama žydinčios pievos maišyti su daugiamečiais, o jei tai bus tik kelios smilgos, tai kokia čia žydinti pieva?
Tik ką nuskanavau vieną idėją tokiai pievai iš žurnalo. Labai tiktų sodyboms. Priekiniame plane ne pieva (gėlynas su rožėmis)-ji tolėliau kairėje, bet pats principas, gal kam pravers...

Įsirenginėti ir aš neįsirenginėčiau su įmone, bet pasiūliau dėl informacijos, įdomu kaip jie pataria.

Rasa rašė: http://4.bp.blogspot.com/_0nUvD-8IUPI/T ... C07243.JPG

Norėčiau tokios, tik be aguonų Man atrodo gerai, kitaip bus tikra kakafonija gali būti mėlynos ir baltos gėlytės - daugiau nereikia nieko.

koala rašė:Dalia Raimonda, apželdinimas labai gražus, bet juk čia ne naturali pieva Kalbame apie pievą, kurią pjauname du, na gal tris kartus metuose

Koala, aš supratau apie kokią pievą jūs svajojate Tos nuotraukos jau tikrai ne žydinčios pievos Gal galiu ištrinti?

DaliaRaimonda rašė:

koala rašė:Dalia Raimonda, apželdinimas labai gražus, bet juk čia ne naturali pieva Kalbame apie pievą, kurią pjauname du, na gal tris kartus metuose

Koala, aš supratau apie kokią pievą jūs svajojate Tos nuotraukos jau tikrai ne žydinčios pievos Gal galiu ištrinti?

O kam trinti ?.

Na, ne į temą juk . Arba sukurti dar vieną temą Gėlynas ar dar kaip... Nes dabar yra Rožės tarpusavyje su kitais augalais, bet ten atrodo, kad taip pat ne į temą būtų .

Prisiminiau Praeitą sezoną per danišką televiziją buvo laida "Jis, ji ir sodas". Smulkiai nepasakosiu laidos formato, bet prisiminiau vieną laidą, kuri kaip tik į temą. Pertvarkė ilgo stačiakampio formos sodą, kuriame buvo tik pora obelų - sodo gale puslankiu prisodino rožių, prie namo įrengė terasą, o veją iki rožių pavertė pieva su plačiu vinguriuojančiu taku. Toje pievoje prisodino tulpių ir keliolika daugiamečių - atsimenu, kad buvo rytinės aguonos, lubinai, melsvė ir dar kažkas.
Norint sukurti/atkurti kuo natūralesnę pievą tręšti kaip tik nereikia. Netręšiant "kultūrinės" varpinės žolės auga silpniau, atsiranda tarpai kur gali įsikurti kiti augalai.
Norint, kad tarkim pieva žydėtų mėlynai ir baltai galbūt reikėtų įsodinti augalus. Nebūtinai tai gali būti savaime augančios rūšys, bet galbūt artimos, kurios auga pakankamai vešliai ir sugebėtų įsitvirtinti. Kaip mėlynų baltų žiedų pavyzdys galėtų būti katilėliai (Campanula persicifolia) ir baltagalvės (Leucanthemum maximum - tuščiaviduriais žiedais).
Aš užsivedžiau šita tema ir negaliu sustot plepėti
Sodyboje (Lietuvoje) kažkada panaikinau vieną gėlyną. Nieko nesukasinėjau, ti pabarsčiau pavasarį vejos sėklų. Vėliau tas plotelis buvo šienaujamas 3-4 kartus per metus, bet paliekant kai kuriuos augalus (t.y. tuo metu žydi, brandina sėklas ar pan.). Rezultatas toks, kad po poros metų vis dar sėkmingai augo, žydėjo pavasarinės raktažolės (Primula veris), švitriešiai (Ficaria verna), rytinės aguonos (Papaver orientalis).
Iš gėlynų savaime į veją sėjosi (manau ir darbar sėjasi) karšuliai (Dipsacus sativus), zundos (Eryngium planum).

Jeigu neišblės noras turėti baltai-melsvai-pilkai žalią pievą, sėsiu Linum perenne. Anksčiau buvo daugiamečių linų baltais žiedeliais, dabar kažko nerandu. Tai pati pirmoji gėlytė, kurią pasėjau savo sodyboje ir ji iki šiol gyvena

Daugiamečiai linai, oho. Labai gražu. Būtų atsvara rožių spalvynui.

Čia šiaip, prisiminiau apsilankymą pas giminaičius, tai mano dėmesį atkreipė puslankiu už ūkinuko nušienautas takas. Šios violetinės gėlės glaudžiasi per visą ūkinuko sieną - labai gražiai atrodė, tik kad neįamžinau.

Tai, kad įamžinot - aš matau

RožėDD rašė:
Čia šiaip, prisiminiau apsilankymą pas giminaičius, tai mano dėmesį atkreipė puslankiu už ūkinuko nušienautas takas. Šios violetinės gėlės glaudžiasi per visą ūkinuko sieną - labai gražiai atrodė, tik kad neįamžinau.

Man rodos, čia tie vadinami "pinigėliai", o mano močiutė vadindavo šilkiniais - sėklos būna prikibę ant tokių šlkinių blynelių , dvimetės. Pas mane jau turbūt neliko - kažkaip man labai "pavyksta" viską išravėt
O koks jų tikras vardas? Ko gero šitas klausimas Rasai

Labai gražu natūralios pievos, bet ERKĖSSSSSS Pas mus prie namų tai jų mažai, bet pas tėvelius sodyboje,,,,, metus nebuvo padoriai šienaujama, todėl pavasarį nuvažiavus baisu. Visų pirma ir patiems baisu, jau nekalbu apie vaikus. O vargšai šunys. Praeitais metais po pasilakstymo per pievą, (anksti pavasarį, kada jos buvo aktyviausios) iš šunų traukiau jas tuntais. po 250 skaičių pamečiau.. Aišku laikų pastebėjom, nebuvo visos įsisegusios, kitos nugaišo, nes jie gavę vaistų ant kailio, bet vis tiek, siaubas ėmė. Truputuką ne į temą, bet šįmet galvoju kuo galima būtų papurkšti tas pievas, kad išnaikinti erkes žinau yra įmonės, kurios tą daro, bet spėju, kad bus brangu. Aišku 1,5ha nenupurkšti, o ir visų Molėtų apylinkių taip pat, bet... nors ten kr vaikai laksto ir žaidžia. Jeigu kas žino būčiau dėkinga už info

RožėDD rašė:

Man panašu į vakarutes (Hesperis matronalis), mėgstu šias kvapnias gėles. Gal Rasa mane pataisys, jei tai kitos gėlės.

aistejukas rašė:Labai gražu natūralios pievos, bet ERKĖSSSSSS Pas mus prie namų tai jų mažai, bet pas tėvelius sodyboje,,,,, metus nebuvo padoriai šienaujama, todėl pavasarį nuvažiavus baisu. Visų pirma ir patiems baisu, jau nekalbu apie vaikus. O vargšai šunys.

Vaikų nėra, šunų nėra, erkių turbūt bus, bet aš pievoje nesivoliosiu Nėra dar tos pievos, tik ateinatį rudenį bandysiu gabalėlį daryti. Po to žiūrėsiu kas gausis ir mąstysiu ar sėsiu likusį plotą. Noriu, kad būtų kuo mažiau darbo, kad žolės pjovimui užtektų po kokias 3 valandas per savaitę skirti, o ne visą dieną. Savo kol nupjaunu, po to niekieno ...