Lietuvos rožininkų diskusijos apie rožes

Buksmedžių grybelis jau ir Lietuvoje, o konkrečiau pas mane .
Prieš 2 savaites pamačiau, kad mano buksmedukų „Faulkner“ lapai ruduoja ir krenta. Pirmiausia pažeidžiami jauni lapeliai , atsiranda ant lapo tamsi dėmė, vėliau lapas nyksta ir nukrenta (toks vaizdas, kad nudegintas). Per dvi savaites visų jaunų ūglių lapeliai nukrito. Niekaip nesupratau kas mano buksmedžiam atsitiko, nes „paguglinusi“ neradau informacijos, kad buksmedžiai serga. Perskaičiusi Vilmio nuorodą, iškarto ėmiausi veiksmų, nes šis grybelis užkrečia visus buksmedžius ir nieko nedarant, pažeidžiamos buksmedžių šaknys ir jie miršta. Kadangi danų puslapyje nerašo, kaip gydyti, tai pradėjau pati eksperimentuoti: pirmiausia, nugenėjau ir sudeginau visas pažeistas šakeles; antra, surinkau pažeistų buksmedžių zonoje apie 1 cm žemę ir ją išvežiau. Labiausiai nukentėjusius buksmedžius iškasiau (šaknys nepažeistos, gražios) ir persodinau į karantino zoną. Dabar juos stebėsiu. Ir svarbiausia, nežinau ar gerai padariau, bet visus buksmedžius nupurškiau Topas. Apie rezultatus galėsiu parašyti pavasarį. Dabar stebiu Tik jau matau, kad „šokinėti“ reikės ne tik aplink rožes, bet ir aplink buksmedžius

Oho, jau ir Lietuvoje Niekur nerašo kaip gydo, bet užkrėstų dalių ngenėjimas sudeginimas neleis ligai plisti. Fungicidai galbūt irgi padės.

Gražu, bet pavasarį imk kastuvą ir siaurink iki siauros juostytės. Kitaip, per vasarą gali likti tik apvadas be rožyno

siaurinsiu siaurinsiu

Jūrate,koks čia astras?Labai gražu

ačiū, bet nieko apie jį nežinau, išskyrus, kad tai astras gal čia daugiau galėtų Rasa pagelbėt?..

nelabai galėtų matyt, kažkoks Aster dumosus kultivaras, o koks - nieks nežino, jų tiek daug yra

RožėDD klausė - ką siūlo rinktis vietoj buksmedžių, kuriuos žudo grybinė liga. Atsakymą radau viename švediškame blog'e:

http://annavattenkannastradgard.blogspo ... uxbom.html

Apie siūlomus buksmedžių pakaitalus iš savo patirties.
Berberis buxifolia 'Nana' neturiu, bet kitoks visžalis raugerškis užpraeitą žiemą sušalo.
Bugieniai net ne gyvatvorei sunkiai išsaugojami.
Apie Lonicera nitida girdėjau, kad šaltų žiemų neatlaiko. Gal priklauso nuo vietos. Mano kieme 'Variegata' pernai sušalo, o kitas gelsvalapis (nepamenu pavadinimo, kažkoks citrininis) išgyveno su lapais. Bet jis nedaug pakilęs nuo žemės, lengvai dengiamas. Tik nelabai įsivaizduoju, kad Lietuvoj jis užaugtų gyvatvorei tinkamo aukščio. Ir sunku rasti nusipirkti.
Lizdinės eglės gerai auga ir žiemoja, tik neformuojamos, tai bus eilė ,,pufų".
Lauravyšnės dar mažiau atsparios šalčiui, nei buksmedžiai.
Rododendrai neformuojami. Įvairaus atsparumo, priklauso nuo rūšies.
Kukmedžiai Kaune gerai žiemoja, jei tinkama vieta. Turbūt ištvermė panašiausia į buksmedžių.
Tujos 'Danica' auga be problemų, tik jos ir taip gražios, būtų gaila karpyti.

Raugerškis raugerškiui nelygu. Iš kelių bandytų auginti visžalių Berberis buxifolia "Nana" pats atspariausias.
Lonicera nitida ir L. pileata išvaizda labiau panašūs. Margalapiai kultivarai mažiau atsparūs šalčiui, nors ir žalialapiai dažnai nukenčia.
Kukmedžiai labiau bijo ne šalčio, o saulės ir džiovinančių vėjų.

Vėl gi - tame bloge paminėti augalai tinkami pietinei ar vidurio Švedijai, kur klimatas švelnesnis arba žiemą visada būna daug sniego.

Prisiminiau - yra tokie žavingi siūliškom šakom žirniavaisio puskiparisio (Chamaecyparis pisifera) kultivarai "Filifera nana" ir "Filifera aurea nana". Skirtingai nei kiti giminaičiai visiškai atsparūs žiemai.

Skėstašakis sausmedis (L.pileata) pas mane visai gerai žiemoja. Tiesa, šiemet teko daug išpjaustyti, bet jau senas, didelis, tai man dar geriau. Tik gyvatvorei kažin ar tinka, jis labiau besidriekiantis. Apie L.nitida skaičiau, kad 'Maigrun' veislė atsparesnė šalčiui nei tipinė rūšies forma, tik pirkti nemačiau.

Siūliški puskiparisiai gerai žiemoja, bet klasikinei ornamentinio sodo gyvatvorei kažin ar tiks.

Dar yra tuja 'Teddy'. Nežinau kaip kitur žiemoja, pas mane gerai. Tik gyvatvorė brangi gaunasi. Bet galima pasidauginti, kaip ir buksmedį.

"Teddy" net į tują nepanaši Labai graži, nereikli. Kiek pamenu būna užvežtų iš Olandijos nedidelių sodinukų tai gal labai brangu nebūtų.

Dausa: manau karpomai gyvatvorei skėstašakis sausmedis visai tiktų.

Neįsivaizduoju, kas per gyvatvorė būtų iš skėstašakio sausmedžio, jis driekiasi visiškai palei žemę. Teddy- graži, bet "kruta" labai lėtai, tai kaip apvadams ją sodinti -su tarpais, be tarpų? O ir ne apvadai tai bus.
Mąstau apie naujas žemaūges japoninės lanksvos veisles, bet dar reikia išbandyti. Šiaip jau buksmedžių niekas neatstos. Manau, kad rūtos turėtų būti neblogai, bent jau nereiklus, prieinamas pakaitalas, nes visi kiti pakankamai brangu.
Visgi dauguma minėtų pakaitalų tinkami gyvatvorėms, bet ne rožyno apvadams. O Vilmiui, kadangi jo rožynas nėra didelis, siūlyčiau bandyti panaudoti žvilgantį kaulenį, tiesa, teks karpyti labai dažnai, bet dėl to bus tik gražesnis

Mano rožynas jau apjuostas kukmedžio ir bekočio ąžuolo gyvatvorėmis.
Iš kažkada augintų japoninių lanksvų patiko "Little Princess" - žemutė, tanki, rausvais (bet spalva nerėkianti) į skėčius sutelktais žiedynais.

"Little Princess"-man atrodo per didelė, galvoju apie "Pygmaea Alba" ar "Japanese Dwarf", gal kas auginat?

Vakar radau kažkokį Darvino raugerškį su nuostabiais oranžiniais žiedais. Rašo, kad visžalis, tačiau nerašo kokioje zonoje tarpsta.
http://www.duchyofcornwallnursery.co.uk ... rs/shrubs/" onclick="window.open(this.href);return false;
Labai patiko blizgūs žali lapeliai.
Neseniai domėjausi tiek ligustro įvairiom formom, tiek kaulenio. Taip pat radau po vieną priimtiną variantą iš rūšių gausos. Priimtiniausi japoniniai (neatsimenu kuris, net lapelių forma ir spalva kaip buksmedžio), tačiau vėlgi neaišku dėl atsaparumo mūsų klimato sąlygom.
Ligustras mano manymu labiau tiktų ne apvadams, o fonui, mat sparčiai auga.
Nežinau kaip kaulenis pasiduoda formavimui, kaip greitai medėja ir ar galima būtų išlaikyti žemą ilgus metus. Gal kas auginate jį?

Parašiau apie kaulenį, nes pas vieną rusų rožininkę yra tokie apvadai, nors rašo, kad vos spėja karpyti, bet atrodo, kad kaulenis ne visai toks (dabar jau nerasiu pavadinimo), mat jos rožės Prancūzijoje. Pas mus tikriausiai nežiemotų, bet pas Vilmį - gal.

Tiek pavyko rasti. Po trijų auginimo metų, mažai tikėtina, kad kas nors norės per šią gyvatvorę brautis. Pasodinom rudenį, paliejau, bet nekarpiau - labai gerai per žiemą zuikiai nukarpė, paliko tiek kiek reikia: maždaug +- 20 cm. 2009 m. vasarą liejau ir porą kartų ravėjau, nuolat kroviau žolę. Sekančią vasarą taip pat ravėjau ir liejau. Trečią vasarą nei liejau, nei ravėjau. Reikia nepamiršti pirmą vasarą, net kokius penkis kartus patrumpinti, ne kirpti, nes nelabai yra kas, o tiesiog su sekatorium per 5-10 min. prabėgti ir patrumpinti bet kaip - nežiūrint koks aukštis - vis tiek lygiai nebus. Kuo dažniau ją kirpsite, tuo ji aukštesnė bus. Gal skamba ir paradoksaliai, bet kaip ir sakiau: paaugusios šakos labai mėgsta sugulti. Taigi kol jos dar stačios jas vis patrumpinkit, tada jos gražiai šakojasi ir vėl auga stačiai. Bet kokią gyvatvorę reikia kirpti siaurėjančią į viršų, o ne atvirkščiai. Daugelis viršūnes nukerpa, o šonus palieka, tada ji išplatėja į viršų. Gudobeles nelabai tam pasiduoda, man išeina beveik vienodo pločio tiek viršus, tiek apačia, nors ir labai stengiuos .

Ant pirmos nuotraukos turėtų būti parašyta: 2008 lapkritis, po metų augimo.

Žiauriai prisigyriau - vienus metus nubraukiau Vis tik ji 2007 metų rudenį pasodinta, bet tada dar neturėjau fotiko. O čia ji taip pirmą vasarą atrodė, kuri buvo be proto karšta ir sausa. Taigi, kad taptų nemalonu per ją lysti, reikia keturių metų... nors dažnai karpant galima "ištempti".

Vis dėlto gana spartus augimas ir gražus rezultatas

Graži LoretosA gyvatvorė Labai panašiai atrodo ir auga Zyboldo obelaičių gyvatvorė. Prigyja 100 procentų, sparčiai auga ir karpoma gražiai tankėja nuo pat žemės. Pavasarį pakankamai anksti sužaliuoja, gražiai nusispalvina lapai rudenį. Po antros vasaros plotis jau apie 60 cm, aukštis karpomas, bet jau beveik metras. Minusas - jaunus ūgliukus mėgsta amarai, daugiau kol kas vieni pliusai. Tiesa, labai arti rožių nepasodinsi, 60-70 cm atitraukti reikia būtinai. Taip pasodinta Leda taip pat auga ir jaučiasi pukiai.

Gražus patvorys iš interneto:
https://plus.google.com/u/0/photos/1138 ... 5599813462" onclick="window.open(this.href);return false;
Turbūt dalinis pavėsis. Ir rožės labiau tiktų nedengiamos, nes melsvėms dengimo nereikia.

Gražu, Dausa.
Rugsėjį po mugės vaikštinėjau po VU botanikos sodą Kairėnuose. Puikiai atrodė snapučių apvadas, dar ir žydėjo.

Nors ir ne rožynui, bet aptikau įdomios sterilios buksmedžių gyvatvorės nuotrauką:
http://offsomedesign.com/ideas-for-hedg ... e/hedge-7/