Rūtos ir Linutės rožės (Kauno r.)
Moderatorius: Jūratė
-
- Pranešimai: 600
- Užsiregistravo: 23 Sau 2011 19:19
- Miestas: Vilnius
Re: Rūtos ir Linutės rožės (Kauno r.)
Net užėmė kvapą, kaip gražu
Su naujo sezono pradžia!
Su naujo sezono pradžia!
Re: Rūtos ir Linutės rožės (Kauno r.)
Tikrai, kad kvapą užima - fantastika .
Re: Rūtos ir Linutės rožės (Kauno r.)
Ačiū, Paukštuk! Mus visas su naujo sezono pradžia!
Tik nelabai suprantu, kur tas grožis – plikos šakos Mums pačioms palyginus tas nuotraukas dar pernai buvo baisu – vaje, kiek daug išgenėjom, bet vidinis jausmas sakė, kad be reikalo nė šakelė nenukirpta. Po žiemos krūmai buvo užsiauginę gausybę smulkių šakelių, jeigu jas paliktume, krūmai baisiai sutankėtų, o žiedų grožio nebūtų, nes ir žiedai būtų smulkūs.
Tik nelabai suprantu, kur tas grožis – plikos šakos Mums pačioms palyginus tas nuotraukas dar pernai buvo baisu – vaje, kiek daug išgenėjom, bet vidinis jausmas sakė, kad be reikalo nė šakelė nenukirpta. Po žiemos krūmai buvo užsiauginę gausybę smulkių šakelių, jeigu jas paliktume, krūmai baisiai sutankėtų, o žiedų grožio nebūtų, nes ir žiedai būtų smulkūs.
Re: Rūtos ir Linutės rožės (Kauno r.)
Grožis paskutinėje nuotraukoje Pasakiškas grožisRūta rašė: Tik nelabai suprantu, kur tas grožis – plikos šakos
O kitose nuotraukose - mokomoji medžiaga
Re: Rūtos ir Linutės rožės (Kauno r.)
Genėjimas manęs nei nustebino, nei išgąsdino - viskas kaip priklauso. Mano (nors Rūta kreipėsi į Paukštuką ) susižavėjimas yra žydinčiais krūmais.
Pasirodo, Reginos, taip pat - keista vienok.
Pasirodo, Reginos, taip pat - keista vienok.
Re: Rūtos ir Linutės rožės (Kauno r.)
Nesupratau - kas keista mano susižavėjime
Re: Rūtos ir Linutės rožės (Kauno r.)
Matomai nevykusiai pajuokavau Tas "keista vienok" buvo "šutka".
Re: Rūtos ir Linutės rožės (Kauno r.)
Ačiū Rūtai už genėjimo pavyzdį . Be jokių skrupulų išgenėsiu savąsias.
Re: Rūtos ir Linutės rožės (Kauno r.)
Oi, šiandien kažkoks nesusipratimų rytas Tikriausiai visur reikia cituoti. Paukštukui dėkui už sveikinimą su nauju sezonu
O žydėjimas visuomet grožis – čia be abejonių Geros ir lengvos visoms dienelės!
O žydėjimas visuomet grožis – čia be abejonių Geros ir lengvos visoms dienelės!
-
- Pranešimai: 2245
- Užsiregistravo: 07 Sau 2012 14:58
- Miestas: Daugailių sen. Utenos r.--JK
- Susisiekti:
Re: Rūtos ir Linutės rožės (Kauno r.)
Labai gražu, tarsi riebus potėpis drobėje. Gražiai, net profesionaliai kuriate sodo vaizdus!
Loreta Gema Photography - https://www.loretagemaphotography.com/
Fotogalerijos e-parduotuvė - https://www.loretagemaphotography.com/f ... phicprints
Fotogalerijos e-parduotuvė - https://www.loretagemaphotography.com/f ... phicprints
Re: Rūtos ir Linutės rožės (Kauno r.)
Ačiū, Gema, už gerą žodelį Ten šakos ne tik ant arkos pritvirtintos, bet ir lankais palei šonus išlankstytos – nuotraukose nelabai matosi. Užtat ta rožė taip į šalis išsinešusi.
Šiais metais bus dar didesnis iššūkis nugenėti šiuos 'Icebergus', nes gerokai ilgesni stiebai ir tankesni.
Šiais metais bus dar didesnis iššūkis nugenėti šiuos 'Icebergus', nes gerokai ilgesni stiebai ir tankesni.
Re: Rūtos ir Linutės rožės (Kauno r.)
Ačiū, Rūta, labai laiku parodėt apgenėtą krūmą ir vėlesnį grožį . Aš savo kelis didelius krūmus per praeitas išeigines"papyliau", paskui žiūrėjau ir graužiausi, kad nuplikinau. Dabar matau ,kad nepersistengiau, oi kaip ačiū !
Re: Rūtos ir Linutės rožės (Kauno r.)
Viešnagė pas Rūtą ir Linutę.
Rūtą ir Liną pažįstu seniai ir net kartą, prieš kelis metus buvau pas jos tėvelius, kur ir auga rožės. Tuo metu jos iš tiesų augo. Dabar viskas pasikeitė neatpažįstamai - jos ne šiaip auga, o kiekvieną rožė rado savo vietą ir paskirtį, nors, man atrodo, net nebuvo persodinamos. Dar atsimenu pirminę merginų viziją, kuri buvo visiškai kitokia, bet ėjo metai, kaupėsi patirtis ir tai ką dabar pamačiau, nepriminė to ką merginos planavo prieš, turbūt, tik šešerius metus.
Milžiniškame kieme didžioji dalis rožių angliškos ir floribundinės. Pasodinti ne pavieniai krūmai, o dvi didelės salos kiekvienos veislės dažniausiai po 3 krūmus. Floribundinės man neasocijuojasi su milžiniškos rožės vaizdu. Tik ne pas Rūtą ir Liną, kurių „Iceberg-ai tooookie, kad iš pradžių net sunku patikėti, kad tie vešlūs, sveiki krūmai gali būti „Iceberg“ ir visos kitos rožės fantastiško dydžio, tankumo ir, gerąja prasme, riebumo.
Jeigu geriate arbatą ar tiesiog sėdite kieme, jums už nugaros kopetėlės apgyvendintos vienmečiais ir mišrus gėlynas - tai taip pat merginų idėja kaip apjungti į visumą mamos mylimus augalus.
Vaistažolių sodelis, kaip iš nuotraukų kelionėse po Prancūziją, bent jau man taip pasirodė, niekada nebuvusiai Prancūzijoje. Negalėjau viso nufotografuoti, nes saulė būtų švietusi tiesiai į objektyvą, teko pasitenkinti tik jo puse ir fragmentais. Nuotraukos neperteikia jo stilingumo ir žavesio. Kaip sakė Rūta, našlaitė atkeliavo pati ir dabar jos tiek ... Kitą vertus ne visi augalai mūsų sąlygomis žiemoja, tai juo labiau galiu tik gerėtis įdėtų darbu ir kruopštumu, bei skoniu ji formuojant.
Kaip išsireiškė merginos, kairėje kiemo pusėje pasodinta rožių sala buvo kaip šašas (nors man taip neatrodo), kol neatsirado Alchymist ir merginų tėtis nepadarė jam pergolės, o gal reiktų vadinti arka? Kaip bepavadinsim, jis ja palypėjęs ir prigulęs demonstruoja dievišką grožį (atsiprašau, nuotrauką labai nepavyko).
Baltasis sodas – net neprisiverčiu rašyti „sodelis“. Žinoma žinojau, kad jis yra, nors atvykus ir vaikštant kieme, net neįtarsi, kad dar yra Rojus Rojuje. Ir nesiveržiau – viską apžiūrinėjome su Lina ir Rūta nuosekliai – nuo kiemo, prie senovinių, nuo jų prie baltojo suolelio (deja nuotraukos nepadariau), su rože virš jo, po to link vaistažolių sodo ir taip priėjome sodą, kuris gal ir tyčia paslėptas nuo visų atvykėlių. Jeigu specialiai tau jo neparodys, net ir neįtarsi, kad toks yra. Įėjimas tarp baltos smulkiažiedės raganės ir kukmedžio, kuris šukuoja praeinančių merginų plaukus. Truputį linkteli galvą, kad neužkabinti svyrančių baltų rožių šakos ir papuoli į nerealų baltą Linos ir Rūtos pasaulį. Net žodžių neturiu apsakyti nerealaus grožio, ramybės, kurią švelniai trikdo tekantis fontano vanduo... Patikėkit nesitikėjau, negalvojau nors ir mačiau nuotraukas, kad gali būti taip jauku, subtilu ir fantastiška. Čia galima pasilikti amžinybę ir pamiršti, kad aplink egzistuoja realus pasaulis.
Ir dar, merginos ne šiaip sodina rožes puslankiu, ratais, kvadratais, o turi viziją ką kuria, (norės parašys) ir visos mažosios architektūros formos – skulptūra, amforos yra surastos vartant daugybę internetinių puslapių, apgalvota jų spalva, forma, numatyta vieta sode. Nieko atsitiktinio šiame sode nėra – todėl ir toks neįtikėtinai puikus rezultatas.
Pabaigai norėčiau pasakyti didelį didelį AČIŪ merginoms, jų mamai ir tėčiui, kad leido apsilankyti ir įžengti į savo pasaulį .
Rūtą ir Liną pažįstu seniai ir net kartą, prieš kelis metus buvau pas jos tėvelius, kur ir auga rožės. Tuo metu jos iš tiesų augo. Dabar viskas pasikeitė neatpažįstamai - jos ne šiaip auga, o kiekvieną rožė rado savo vietą ir paskirtį, nors, man atrodo, net nebuvo persodinamos. Dar atsimenu pirminę merginų viziją, kuri buvo visiškai kitokia, bet ėjo metai, kaupėsi patirtis ir tai ką dabar pamačiau, nepriminė to ką merginos planavo prieš, turbūt, tik šešerius metus.
Milžiniškame kieme didžioji dalis rožių angliškos ir floribundinės. Pasodinti ne pavieniai krūmai, o dvi didelės salos kiekvienos veislės dažniausiai po 3 krūmus. Floribundinės man neasocijuojasi su milžiniškos rožės vaizdu. Tik ne pas Rūtą ir Liną, kurių „Iceberg-ai tooookie, kad iš pradžių net sunku patikėti, kad tie vešlūs, sveiki krūmai gali būti „Iceberg“ ir visos kitos rožės fantastiško dydžio, tankumo ir, gerąja prasme, riebumo.
Jeigu geriate arbatą ar tiesiog sėdite kieme, jums už nugaros kopetėlės apgyvendintos vienmečiais ir mišrus gėlynas - tai taip pat merginų idėja kaip apjungti į visumą mamos mylimus augalus.
Vaistažolių sodelis, kaip iš nuotraukų kelionėse po Prancūziją, bent jau man taip pasirodė, niekada nebuvusiai Prancūzijoje. Negalėjau viso nufotografuoti, nes saulė būtų švietusi tiesiai į objektyvą, teko pasitenkinti tik jo puse ir fragmentais. Nuotraukos neperteikia jo stilingumo ir žavesio. Kaip sakė Rūta, našlaitė atkeliavo pati ir dabar jos tiek ... Kitą vertus ne visi augalai mūsų sąlygomis žiemoja, tai juo labiau galiu tik gerėtis įdėtų darbu ir kruopštumu, bei skoniu ji formuojant.
Kaip išsireiškė merginos, kairėje kiemo pusėje pasodinta rožių sala buvo kaip šašas (nors man taip neatrodo), kol neatsirado Alchymist ir merginų tėtis nepadarė jam pergolės, o gal reiktų vadinti arka? Kaip bepavadinsim, jis ja palypėjęs ir prigulęs demonstruoja dievišką grožį (atsiprašau, nuotrauką labai nepavyko).
Baltasis sodas – net neprisiverčiu rašyti „sodelis“. Žinoma žinojau, kad jis yra, nors atvykus ir vaikštant kieme, net neįtarsi, kad dar yra Rojus Rojuje. Ir nesiveržiau – viską apžiūrinėjome su Lina ir Rūta nuosekliai – nuo kiemo, prie senovinių, nuo jų prie baltojo suolelio (deja nuotraukos nepadariau), su rože virš jo, po to link vaistažolių sodo ir taip priėjome sodą, kuris gal ir tyčia paslėptas nuo visų atvykėlių. Jeigu specialiai tau jo neparodys, net ir neįtarsi, kad toks yra. Įėjimas tarp baltos smulkiažiedės raganės ir kukmedžio, kuris šukuoja praeinančių merginų plaukus. Truputį linkteli galvą, kad neužkabinti svyrančių baltų rožių šakos ir papuoli į nerealų baltą Linos ir Rūtos pasaulį. Net žodžių neturiu apsakyti nerealaus grožio, ramybės, kurią švelniai trikdo tekantis fontano vanduo... Patikėkit nesitikėjau, negalvojau nors ir mačiau nuotraukas, kad gali būti taip jauku, subtilu ir fantastiška. Čia galima pasilikti amžinybę ir pamiršti, kad aplink egzistuoja realus pasaulis.
Ir dar, merginos ne šiaip sodina rožes puslankiu, ratais, kvadratais, o turi viziją ką kuria, (norės parašys) ir visos mažosios architektūros formos – skulptūra, amforos yra surastos vartant daugybę internetinių puslapių, apgalvota jų spalva, forma, numatyta vieta sode. Nieko atsitiktinio šiame sode nėra – todėl ir toks neįtikėtinai puikus rezultatas.
Pabaigai norėčiau pasakyti didelį didelį AČIŪ merginoms, jų mamai ir tėčiui, kad leido apsilankyti ir įžengti į savo pasaulį .
Re: Rūtos ir Linutės rožės (Kauno r.)
Labai ačiū, Loreta
Aš dar tikiuosi pamatyti šį Dievo ir žmonių sukurtą stebuklą, žiūriu nuotraukas, skaitau Loretos tekstą ir...verkiu.. negaliu suvaldyt emocijų, tai nepaprastas grožis...
Ačiū
Aš dar tikiuosi pamatyti šį Dievo ir žmonių sukurtą stebuklą, žiūriu nuotraukas, skaitau Loretos tekstą ir...verkiu.. negaliu suvaldyt emocijų, tai nepaprastas grožis...
Ačiū
-
- Pranešimai: 2245
- Užsiregistravo: 07 Sau 2012 14:58
- Miestas: Daugailių sen. Utenos r.--JK
- Susisiekti:
Re: Rūtos ir Linutės rožės (Kauno r.)
Deja, negaliu tokių vaizdų žiūrėti telefone - gaila nuotraukų (ir ne tik Linos ir Rūtos sodo, dažnai ir kitų). Turėsiu kantriai palaukti, kol pasiseks kur nors prisėsti.
Loreta Gema Photography - https://www.loretagemaphotography.com/
Fotogalerijos e-parduotuvė - https://www.loretagemaphotography.com/f ... phicprints
Fotogalerijos e-parduotuvė - https://www.loretagemaphotography.com/f ... phicprints
Re: Rūtos ir Linutės rožės (Kauno r.)
Šaunuolės merginos.
Re: Rūtos ir Linutės rožės (Kauno r.)
Labai labai gražu, nuostabus baltas sodelis
-
- Pranešimai: 600
- Užsiregistravo: 23 Sau 2011 19:19
- Miestas: Vilnius
Re: Rūtos ir Linutės rožės (Kauno r.)
Nuostabus, išskirtinio grožio sodas! Baltas sodelis tiesiog pakylėjo virš realybės! Sodas atspindi jūsų, merginos, grožį, intelektą, meninį pašaukimą .
Re: Rūtos ir Linutės rožės (Kauno r.)
prisidedu prie visu pagyru, tikrai nuostabu
Re: Rūtos ir Linutės rožės (Kauno r.)
Girdėjau Nijolės pasakojimus, mačiau jos nuotraukas ir merginų nuotraukų albumą, žavėjausi Žaviuosi ir dabar, žavėsiuosi kiekvieną kartą žiūrėdama šio nuostabaus kampelio nuotraukas Nepavyko šiemet, bet tikiuosi pamatyti šį sodą dar labiau išgražėjusį, dar labiau subrendusį
Re: Rūtos ir Linutės rožės (Kauno r.)
Aš be žodžių. Prisijungiu prie Jūratės...Jūratė rašė:Labai ačiū, Loreta
Aš dar tikiuosi pamatyti šį Dievo ir žmonių sukurtą stebuklą, žiūriu nuotraukas, skaitau Loretos tekstą ir...verkiu.. negaliu suvaldyt emocijų, tai nepaprastas grožis...
Ačiū
Re: Rūtos ir Linutės rožės (Kauno r.)
Oi, Loreta , net nesitikėjom tokio atsiliepimo – taip nepaprastai jautriai, poetiškai, subtiliai!.. Labai labai ačiū, už nuotraukas ir žodžius! Aš mėgstu seną anglišką priežodį, labai teisingą (kurio autorius, berods, Platonas) „Beauty lies in the eye of the beholder“ („Grožis yra to, kuris žiūri, akyse“) - taip pakylėja viską tos nepaprastai meniškos nuotraukos, lydimas tokio pajautimo, kad net Jūratė pravirko... Bet su Rūta labai nusidžiaugėm vakar - vadinasi, gi galima tai nuskaityti, ką bandom pasakyti... O nuskaityta buvo nepaprastai tiksliai. Iš tiesų, dar mūsų sodas tik tik pradėtas kurti, ir realiai dar tik vienas kitas kampelis jau pradeda įgauti kažkokį apčiuopiamesnį tų vizijų pavidalą. Bet nieko, mes neskubam, pats sodas moko kantrybės.
Ir labai labai ačiū visoms už palaikymą, padrąsinimą, man regis, labai smagu mums visiems tokioj geranoriškoj bendraminčių kompanijoj.
Ir labai labai ačiū visoms už palaikymą, padrąsinimą, man regis, labai smagu mums visiems tokioj geranoriškoj bendraminčių kompanijoj.
Re: Rūtos ir Linutės rožės (Kauno r.)
Labai ačiū Loretai už taip gražiai perteiktą jausmą ir vaizdus.
O merginoms - nuoširdi pagarba Jūsų darbštumui ir talentui viską prie ko prisiliečia Jūsų rankos paversti tobulu grožiu
Būsiu labai laiminga galėdama patirti tą grožio simfoniją gyvai
O merginoms - nuoširdi pagarba Jūsų darbštumui ir talentui viską prie ko prisiliečia Jūsų rankos paversti tobulu grožiu
Būsiu labai laiminga galėdama patirti tą grožio simfoniją gyvai
Re: Rūtos ir Linutės rožės (Kauno r.)
Labai gražu,ką čia dar galima parašyti,kai visos taip gražiai parašė,nuostabu,pritariu ir žaviuosi :)Baltas sodelis,man atrodo,merginų svajos,labai subtilu,asmeniška
Loreta taip pat meniška siela,tikra šaunuolė,gera pabūti šiame forume
Loreta taip pat meniška siela,tikra šaunuolė,gera pabūti šiame forume
- Platelių rožė
- Pranešimai: 332
- Užsiregistravo: 04 Lie 2012 20:45
- Miestas: Plateliai
Re: Rūtos ir Linutės rožės (Kauno r.)
Labai sužavėjo Jūsų kuriamo sodo idėja ir jos įgyvendinimo eiga , nuoseklus ėjimas tikslo link. Vakar su mama žiūrėjom "Sodininkų pasaulį" ir ten užkliuvo tokia mintis : kad nėra taip jau svarbu koks augalas sodinamas , svarbu kokią atmosferą , jausmą sukuria. Pas jus jau juntama ta ypatinga atmosfera , kur norisi būti ir būti ..