Noriu jus pakviesti į spektaklį-arbatvakarį „Liudvisė. Nuo Vilniaus iki Konstantinopolio“. Jis vyks spalio 5, 6 ir 7 dieną „Namų teatre“ Liepkalnio gatvėje – senųjų laikų dvasia alsuojančiuose namuose, kamerinėje ir labai jaukioje aplinkoje. Arbatvakariai – tai ne tie šiuolaikiniai spektakliai, po kurių norisi „išsivalyti“ mintis ir nusipurtyt negatyvą bei vulgarumą. Tai mūsų krašto istorijos, kultūros ir sielą gydančios šilumos kupini vakarai

Šį spektaklį matėm, todėl drąsiai rekomenduojam. Ir mudvi su Linute ten būsim, svečius pasitiksim, „patarnausim“ – arbatą ir vaišes nešiosim
Kad geriau susidarytumėte įspūdį, pateikiu renginio anotaciją
XIX a. – tai poetų apdainuota romantizmo epocha, neaplenkusi ir Vilniaus. Apie Adomo Mickevičiaus didžiąją meilę Marilei Vereščakaitei žino daugelis, bet mažai kas girdėjo apie kitą žymų Vilniuje gyvenusį ir kūrusį lenkų poetą Julijų Slovackį (1809–1849) ir jo amžiną meilę Liudvikai Sniadeckaitei (1802–1866). Julijus Slovackis pamilo Liudviką, kaip pats teigė, „meile pirma ir paskutine“, ji tapo pirmųjų Slovackio kūrinių vertintoja, slaptų jo poetinių svajonių patikėtine. Liudvika Sniadeckaitė – žymių Lietuvos švietėjų – medicinos profesoriaus Andriaus Sniadeckio (1768–1838) duktė bei Universiteto rektoriaus Jano Sniadeckio (1756–1830) dukterėčia. Savo sampratomis, drąsa ir ryžtu ji pralenkė laikmetį ir tapo viena drąsiausių XIX a. vidurio carinės Lietuvos politinės emigracijos figūrų. Tiek Liudvikos, tiek Julijaus laiškuose ir atsiminimuose labai ryškus patriotizmo, meilės tėvynei leitmotyvas, prisimenamos gražiausios jaunystės dienos, praleistos Vilniuje bei Sniadeckių šeimos dvare Jašiūnuose. Mūsų dienomis, kai emigracijos problema įgauna vis didesnį mastą, labai svarbu suvokti, kad žmogus, kur jis beišvyktų, neatras naujos tėvynės. Kiekvieno žmogaus identitetas ir yra jo atmintis, o atminties praradimas mus nuasmenina ir paverčia mankurtais. Tėvynė – kiekvieno mūsų širdyje, kad ir kur mus nuvestų likimas... Liudvika buvo ir paskutinių Adomo Mickevičiaus dienų liudininkė, kai poetas, jau sunkiai sirgdamas, viešėjo jos namuose Konstantinopolyje. Bendraudami jie nuolatos prisimindavo Lietuvą, Vilnių, bendrus bičiulius – savo sielomis liko ten, kur lemtis nebeleido sugrįžti...
Spektaklyje žiūrovai turės galimybę pajusti epochos dvasią, išgirsti Liudvikos ir Julijaus meilės istoriją, klausytis Lietuvoje retai skaitomų Julijaus Slovackio eilėraščių lietuvių ir lenkų kalbomis, žavėtis gyvai atliekama fortepijonine muzika.
Spektaklio idėjos autorė ir režisierė Eglė Tulevičiūtė, vaidina Nida Timinskaitė ir Kristijonas Siparis, pianinu skambina Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ mokinė, konkursų laureatė Julija Sotirovič.
Jeigu susidomėjote, neatidėkite vėlesniam laikui, nes bilietų yra labai ribotai
https://www.facebook.com/Arbatvakaris/" onclick="window.open(this.href);return false;