Šiokiadieniai_1
Re: Šiokiadieniai_1
Gražus derlius
Re: Šiokiadieniai_1
Puikus informatyvus Nijolės straipsnis http://www.delfi.lt/gyvenimas/naujos_fo ... d=75241361" onclick="window.open(this.href);return false;
Re: Šiokiadieniai_1
Laba diena.Keletą metų pas mane augo levandos.Deja po šios žiemos liko tik du krūmeliai.Gal žinote,kur būtų galima nusipirkti džiovintų levandų ,tokiom kaip puokštelėm ,su koteliais?
- DaliaRaimonda
- Pranešimai: 2126
- Užsiregistravo: 16 Rgs 2010 19:00
- Miestas: Kaunas
Re: Šiokiadieniai_1
Kažkaip Lietuvoje nesu niekur mačiusi. Tik Provanse pilna tokių puokščių. Bet gal CD style yra?
Re: Šiokiadieniai_1
O tai tie ūkiai/sodai, kur augina levandas neparduoda? https://www.facebook.com/Levand%C5%B3-k ... 937660940/" onclick="window.open(this.href);return false; , http://www.lavender-village.com/" onclick="window.open(this.href);return false;
Re: Šiokiadieniai_1
Mane Austinas pamiršo, užsisakiau ir aš naują katalogą
Re: Šiokiadieniai_1
Kaip apsaugoti augalus nuo kurmio? Vienoje sklypo pusėje niekad nebuvo kurmių, atėjo... Visi gėlynai ore (taip, kaip ir kiti gėlynai kitoje sklypo pusėje, bet ten jau pripratau), čia sodinau visus narcizus (nes saugu!), tai dabar dauguma svogūnų išvartyta į paviršių. Ir gyvulys pasitaikė toks aktyvus, kad jei iš vakaro viską suspaudžiu, pasodinu, ryte vėl viskas ore. Kas pas mane buvę, žino, kad nuo gatvės turiu vadinamą žalią zoną (valstybinės žemės plotelį, kurį prižiūrim), tai ten šįryt suskaičiavau 34 išverstus kurmiarausius (tai padaryta per 2 savaites). Kurmio negaudysiu ir iš kiemo nevysiu, bet kaip apsaugoti augalus????????
Re: Šiokiadieniai_1
Noriu jus pakviesti į spektaklį-arbatvakarį „Liudvisė. Nuo Vilniaus iki Konstantinopolio“. Jis vyks spalio 5, 6 ir 7 dieną „Namų teatre“ Liepkalnio gatvėje – senųjų laikų dvasia alsuojančiuose namuose, kamerinėje ir labai jaukioje aplinkoje. Arbatvakariai – tai ne tie šiuolaikiniai spektakliai, po kurių norisi „išsivalyti“ mintis ir nusipurtyt negatyvą bei vulgarumą. Tai mūsų krašto istorijos, kultūros ir sielą gydančios šilumos kupini vakarai Šį spektaklį matėm, todėl drąsiai rekomenduojam. Ir mudvi su Linute ten būsim, svečius pasitiksim, „patarnausim“ – arbatą ir vaišes nešiosim
Kad geriau susidarytumėte įspūdį, pateikiu renginio anotaciją
XIX a. – tai poetų apdainuota romantizmo epocha, neaplenkusi ir Vilniaus. Apie Adomo Mickevičiaus didžiąją meilę Marilei Vereščakaitei žino daugelis, bet mažai kas girdėjo apie kitą žymų Vilniuje gyvenusį ir kūrusį lenkų poetą Julijų Slovackį (1809–1849) ir jo amžiną meilę Liudvikai Sniadeckaitei (1802–1866). Julijus Slovackis pamilo Liudviką, kaip pats teigė, „meile pirma ir paskutine“, ji tapo pirmųjų Slovackio kūrinių vertintoja, slaptų jo poetinių svajonių patikėtine. Liudvika Sniadeckaitė – žymių Lietuvos švietėjų – medicinos profesoriaus Andriaus Sniadeckio (1768–1838) duktė bei Universiteto rektoriaus Jano Sniadeckio (1756–1830) dukterėčia. Savo sampratomis, drąsa ir ryžtu ji pralenkė laikmetį ir tapo viena drąsiausių XIX a. vidurio carinės Lietuvos politinės emigracijos figūrų. Tiek Liudvikos, tiek Julijaus laiškuose ir atsiminimuose labai ryškus patriotizmo, meilės tėvynei leitmotyvas, prisimenamos gražiausios jaunystės dienos, praleistos Vilniuje bei Sniadeckių šeimos dvare Jašiūnuose. Mūsų dienomis, kai emigracijos problema įgauna vis didesnį mastą, labai svarbu suvokti, kad žmogus, kur jis beišvyktų, neatras naujos tėvynės. Kiekvieno žmogaus identitetas ir yra jo atmintis, o atminties praradimas mus nuasmenina ir paverčia mankurtais. Tėvynė – kiekvieno mūsų širdyje, kad ir kur mus nuvestų likimas... Liudvika buvo ir paskutinių Adomo Mickevičiaus dienų liudininkė, kai poetas, jau sunkiai sirgdamas, viešėjo jos namuose Konstantinopolyje. Bendraudami jie nuolatos prisimindavo Lietuvą, Vilnių, bendrus bičiulius – savo sielomis liko ten, kur lemtis nebeleido sugrįžti...
Spektaklyje žiūrovai turės galimybę pajusti epochos dvasią, išgirsti Liudvikos ir Julijaus meilės istoriją, klausytis Lietuvoje retai skaitomų Julijaus Slovackio eilėraščių lietuvių ir lenkų kalbomis, žavėtis gyvai atliekama fortepijonine muzika.
Spektaklio idėjos autorė ir režisierė Eglė Tulevičiūtė, vaidina Nida Timinskaitė ir Kristijonas Siparis, pianinu skambina Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ mokinė, konkursų laureatė Julija Sotirovič.
Jeigu susidomėjote, neatidėkite vėlesniam laikui, nes bilietų yra labai ribotai
https://www.facebook.com/Arbatvakaris/" onclick="window.open(this.href);return false;
Kad geriau susidarytumėte įspūdį, pateikiu renginio anotaciją
XIX a. – tai poetų apdainuota romantizmo epocha, neaplenkusi ir Vilniaus. Apie Adomo Mickevičiaus didžiąją meilę Marilei Vereščakaitei žino daugelis, bet mažai kas girdėjo apie kitą žymų Vilniuje gyvenusį ir kūrusį lenkų poetą Julijų Slovackį (1809–1849) ir jo amžiną meilę Liudvikai Sniadeckaitei (1802–1866). Julijus Slovackis pamilo Liudviką, kaip pats teigė, „meile pirma ir paskutine“, ji tapo pirmųjų Slovackio kūrinių vertintoja, slaptų jo poetinių svajonių patikėtine. Liudvika Sniadeckaitė – žymių Lietuvos švietėjų – medicinos profesoriaus Andriaus Sniadeckio (1768–1838) duktė bei Universiteto rektoriaus Jano Sniadeckio (1756–1830) dukterėčia. Savo sampratomis, drąsa ir ryžtu ji pralenkė laikmetį ir tapo viena drąsiausių XIX a. vidurio carinės Lietuvos politinės emigracijos figūrų. Tiek Liudvikos, tiek Julijaus laiškuose ir atsiminimuose labai ryškus patriotizmo, meilės tėvynei leitmotyvas, prisimenamos gražiausios jaunystės dienos, praleistos Vilniuje bei Sniadeckių šeimos dvare Jašiūnuose. Mūsų dienomis, kai emigracijos problema įgauna vis didesnį mastą, labai svarbu suvokti, kad žmogus, kur jis beišvyktų, neatras naujos tėvynės. Kiekvieno žmogaus identitetas ir yra jo atmintis, o atminties praradimas mus nuasmenina ir paverčia mankurtais. Tėvynė – kiekvieno mūsų širdyje, kad ir kur mus nuvestų likimas... Liudvika buvo ir paskutinių Adomo Mickevičiaus dienų liudininkė, kai poetas, jau sunkiai sirgdamas, viešėjo jos namuose Konstantinopolyje. Bendraudami jie nuolatos prisimindavo Lietuvą, Vilnių, bendrus bičiulius – savo sielomis liko ten, kur lemtis nebeleido sugrįžti...
Spektaklyje žiūrovai turės galimybę pajusti epochos dvasią, išgirsti Liudvikos ir Julijaus meilės istoriją, klausytis Lietuvoje retai skaitomų Julijaus Slovackio eilėraščių lietuvių ir lenkų kalbomis, žavėtis gyvai atliekama fortepijonine muzika.
Spektaklio idėjos autorė ir režisierė Eglė Tulevičiūtė, vaidina Nida Timinskaitė ir Kristijonas Siparis, pianinu skambina Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ mokinė, konkursų laureatė Julija Sotirovič.
Jeigu susidomėjote, neatidėkite vėlesniam laikui, nes bilietų yra labai ribotai
https://www.facebook.com/Arbatvakaris/" onclick="window.open(this.href);return false;
Re: Šiokiadieniai_1
http://i.talpix.lt/Jbn3C.jpg" onclick="window.open(this.href);return false;" onclick="window.open(this.href);return false; http://i.talpix.lt/6yJTT.jpg" onclick="window.open(this.href);return false;" onclick="window.open(this.href);return false; http://i.talpix.lt/OQBtR.jpg" onclick="window.open(this.href);return false;" onclick="window.open(this.href);return false;
Atvažiavom į kaimą- 150metų klėtis paskendusi,širdis plyšta,su kerzais klampojam,lauke kur javai-antys įsikūrė.
Atvažiavom į kaimą- 150metų klėtis paskendusi,širdis plyšta,su kerzais klampojam,lauke kur javai-antys įsikūrė.
- DaliaRaimonda
- Pranešimai: 2126
- Užsiregistravo: 16 Rgs 2010 19:00
- Miestas: Kaunas
Re: Šiokiadieniai_1
Žiauriai Rašoma, kad 50 metų nebuvo toks aukštas vandens lygis upėse ir ežeruose. Bet ežere ar upėje tas vanduo kaip ir normalu. Nors šiandiena pravažiavau pro Nevėžį, Nemuną, Kaune esantį Lampėdžių karjerą vanduo tikrai baisiai pakilęs, kaip per pavasarinius potvynius. Bet tai vandens telkiniai. Baisiausia, kai tas vanduo sodybose, kiemuose ir daržuose. Ir kol kas vis lyja....
Re: Šiokiadieniai_1
Arijana, kaip aš Jus suprantu!
Pas mane tas pats ir dar baisiau. Visą vasarą viskas plaukė, o dabar viskas skęsta tiesiogine to žodžio prasme. Prūdas persikėlė į daržą ir į kluoną. Kasiau jurginus, tai smeigiant kastuvą net kliurksi, lyg pelkę kasčiau, net kvapas kaip iš pelkės. O jurginai tai ne pakalnėj augo. Negana to, pilnas rūsys vandens, bulvės paskendo, išsėmėm virš 20 kibirų. O rūsys po namu, ant kalniuko. Nuo 1928 m., kai tas namelis buvo pastatytas, jame nė karto nebuvo nei lašelio vandens.
Ir tai dar ne viskas. Atvažiavę radom suartą visą lauką - kaip su plūgais visa pieva apversta ir prie pavėsinės, ir prie pirties. Apsilankė šernai, dirvonus paruošė bulvių sodinimui. Nuotraukose neatrodo taip įspūdingai, kaip iš tikrųjų. Įvertinus nesibaigiančio lietaus ir šernų veiklą, stirnų darbeliai atrodo visiškas niekis.
Bet galiu pasidžiaugti bent tuo, kad šiandien ramiai galėjau sodinti tulpes, buvo nuostabus oras Pusę jau pasodinau
Pas mane tas pats ir dar baisiau. Visą vasarą viskas plaukė, o dabar viskas skęsta tiesiogine to žodžio prasme. Prūdas persikėlė į daržą ir į kluoną. Kasiau jurginus, tai smeigiant kastuvą net kliurksi, lyg pelkę kasčiau, net kvapas kaip iš pelkės. O jurginai tai ne pakalnėj augo. Negana to, pilnas rūsys vandens, bulvės paskendo, išsėmėm virš 20 kibirų. O rūsys po namu, ant kalniuko. Nuo 1928 m., kai tas namelis buvo pastatytas, jame nė karto nebuvo nei lašelio vandens.
Ir tai dar ne viskas. Atvažiavę radom suartą visą lauką - kaip su plūgais visa pieva apversta ir prie pavėsinės, ir prie pirties. Apsilankė šernai, dirvonus paruošė bulvių sodinimui. Nuotraukose neatrodo taip įspūdingai, kaip iš tikrųjų. Įvertinus nesibaigiančio lietaus ir šernų veiklą, stirnų darbeliai atrodo visiškas niekis.
Bet galiu pasidžiaugti bent tuo, kad šiandien ramiai galėjau sodinti tulpes, buvo nuostabus oras Pusę jau pasodinau
Re: Šiokiadieniai_1
Košmaras . O tai kur tulpes sodinai, jeigu visur vanduo?
Re: Šiokiadieniai_1
Tikrai, Loreta, košmaras. Bet kažkaip su viskuo suitaikiau ir net nesinervinu.
O tulpes sodinau viršuj, taikiau surasti kuo lengvesnės žemės plotelius, kur žemė šlapia, bet nevarva. Nes net ir ant kalniuko sunkesnė žemė LABAI šlapia.
O tulpes sodinau viršuj, taikiau surasti kuo lengvesnės žemės plotelius, kur žemė šlapia, bet nevarva. Nes net ir ant kalniuko sunkesnė žemė LABAI šlapia.
Re: Šiokiadieniai_1
Pas mane nėra matomo vandens, bet vis tiek dar tulpių nesodinu, nes jos drėgmės nemėgsta.
Juoksitės . Šeštadienį nupjoviau bambalius ir užvožiau ant pasodintų aguonų, kad nesupūtų. Tiesa, sekmadienį jau nuėmiau ir papurenau aplink žemę, bet bambalių nepaslėpiau, kad galėčiau apvožti per sekančius ateinančius lietus. Ko gero ne visos išgyvens (kai kurios dygsta, kai kurios ne), nes per vėlai sugalvojau apvožt.
Juoksitės . Šeštadienį nupjoviau bambalius ir užvožiau ant pasodintų aguonų, kad nesupūtų. Tiesa, sekmadienį jau nuėmiau ir papurenau aplink žemę, bet bambalių nepaslėpiau, kad galėčiau apvožti per sekančius ateinančius lietus. Ko gero ne visos išgyvens (kai kurios dygsta, kai kurios ne), nes per vėlai sugalvojau apvožt.
Re: Šiokiadieniai_1
Vakar turėjau iškasti hiacintų svogūnus, praktiškai visų dugnelis išpuvęs, nėra ką sodinti atgal. Nors nepasakyčiau, kad pas mane šlapia, visgi jiems netiko.
Re: Šiokiadieniai_1
Šiandien nuo arkų nukabinau kelias labai "kibes" rožes ir dar pasiskyniau paskutinių kvapnių rožių žiedų arbatai, apsižiūrėjau, kad praėjo vasara,o mano šaldiklyje nei vieno žiedlapio.
Re: Šiokiadieniai_1
Lietuva skęsta Savaitgalį nemažai pravažiavus buvo skaudu matyti jau net ne balas, o beveik ežerus, vandens apsemtas pievas, arimus, žiemkenčius, vandenyje skęstančius didžiausius miškų plotus...
Re: Šiokiadieniai_1
Turiu klausymeli... FB maciau yra Roziu draugijos puslapis. Kaip i grupe patekti? Issiunciau paklausima, bet nepatvirtina vis
Re: Šiokiadieniai_1
Apie kokią grupę kalbat? Rožininkų draugijos forume čia ir rašote, vadinasi Jūsų registraciją patvirtino...
Re: Šiokiadieniai_1
Va apie sita FB grupe rasiau https://www.facebook.com/roziu.draugija" onclick="window.open(this.href);return false; . Tiesiog man patinka skaityti apie man patinkancius dalykus, ieskoti nauju veisliu. Kaip tik siandien perkalbejau su sugyventiniu, kad prie poilsio namelio noriu rozyno, tai dave zalia sviesa kaip sakantJūratė rašė:Apie kokią grupę kalbat? Rožininkų draugijos forume čia ir rašote, vadinasi Jūsų registraciją patvirtino...
Re: Šiokiadieniai_1
O čia tai Kalėdų stebuklas !!!
Re: Šiokiadieniai_1
Labai nuostabu Kiekvieni metai pateikia vis kitokių siurprizų. Pernai rugsėjo gale buvo -10 laipsnių, šiemet gruodį dar rožės žydi!