Pabendrauti su bendraminčiais, pavergtais tos pačios aistros, visuomet smagu, o jeigu susitikimą malonioje, įkvepiančioje aplinkoje lydi nuostabi muzika, tai tampa neišdildomu įspūdžiu. Tokią galimybę susitikti rožių mylėtojams Vilniuje liepos 3 d. padovanojo Lietuvos rožininkų draugija ir restoranas „Kalvarijų No 1“. Vakaras buvo atviras visiems, norintiems pabendrauti, pasigėrėti rožių žiedais ir kvapais, pasimėgauti išskirtiniais patiekalais. Tai pirmasis Lietuvos rožininkų draugijos renginys.
Tą šiltą vasaros vakarą XIX a. pilyje netoli Žaliojo tilto įsikūręs restoranas skendo rožių žieduose ir žalumoje – ant stalų ir stalelių puikavosi ištaigingos rožių puokštės ir kvapnūs pavieniai žiedai su kortelėmis, kuriose smalsesni lankytojai galėjo perskaityti rožės veislės pavadinimą, išvedimo metus ir kitą svarbią informaciją. Rožės ir prie jų priderinti daugiamečiai augalai puošė kone kiekvieną restorano kampelį. Nuo pilies kiemelio laiptų sviro laipiojančių rožių kasos, dailiai suderinti žiedai pynėsi į tapybiškus vaizdus, tarsi nužengusius iš flamandų dailininkų drobių. Lietuvoje to matyti dar neteko... Tai Sibirkos rožynas parūpino ne vieną dešimtį įvairiausių veislių rožių vazonuose. Taigi rožių mylėtojams atsirado proga ne tik gyvai pamatyti, bet ir pajusti šių rožių kvapą, sužinoti jų pavadinimus. Daugybė skoningų smulkmenų kūrė jaukią ir išskirtinę atmosferą. Net kiemelio sienas puošė specialiai šiam vakarui pagaminti paveikslai su rožių nuotraukomis.
Rožė tą vakarą viešpatavo ir virtuvėje. Ir ne veltui. Juk šis augalas garsėja ne tik grožiu, bet ir savo maistinėmis savybėmis, nes rožių žiedai ir lapai – tikras vitaminų šaltinis. Tai puikiai žino ir išnaudoja Rytų šalių virtuvė. Restorano virtuvės meistras iš Brazilijos Renato Costa Pereira paruošė įspūdingų patiekalų: nepaprastai aromatingo rožių žiedlapių džemo, įdarytų rožių, karamelizuotų rožių 'Tuscany superb' žiedų... Neįprastų skonių mėgėjus viliojo vegetariškos rožių žiedlapių salotos, keptas triušis su rožių žiedais raudonojo vyno, rozmarinų ir čiobrelių padaže ir kiti patiekalai. Beje, chemija nepurkštų rožių žiedų patiekalams iš savo rožynų parūpino Lietuvos rožininkų draugijos pirmininkė Nijolė Karpavičienė ir Sibirkos rožynas.
Bet labiausiai mintims ir dvasiai sparnus suteikė muzika. Vakaro svečiai buvo muzikantai broliai Saulius ir Donatas Petreikiai, smuikininkas Simas Butavičius ir klavišiniais grojęs Audrius Pazniokas. Atlikėjų profesionalumas leido pasinerti į gaivalingą muzikos tėkmę. Jie savo įstabiom muzikinėm interpretacijom susirinkusiuosius nešė čia į tolimuosius keltų kraštus, čia į egzotiškąją Afriką, svaigino džiazo ritmais ir keistų iš įvairių pasaulio kampelių atklydusių instrumentų garsais, užbūrė ir šokiravo drąsiais vokaliniais bei instrumentiniais atradimais, o kartais sielą sujaudindavo iki ašarų. Saulius Petreikis meistriškai valdo ne vieną instrumentą. Kai kurie iš jų – reti ir egzotiški, pavyzdžiui, armėniškas dudukas, meistriško atlikėjo rankose kuriantis nuostabią ir kerinčią muziką.
Koks susitikimas be bendravimo? Juk rožės kaip tik pradėjo žydėti, taigi rožių mylėtojai turėjo apie ką pakalbėti, aptarti naujai įsigytas veisles, pasidalyti, kaip rožės ištvėrė šią atšiaurią žiemą. Net pasibaigus renginiui buvo sunku išsiskirti!
Už šį nepamirštamą vakarą rožių augintojai dėkoja renginio sumanytojai ir jo sielai Lietuvos rožininkų draugijos pirmininkei Nijolei Karpavičienei, Sibirkos rožyno savininkams Dovilei ir Mindaugui Ryloms, daugiamečių augalų restoranui papuošti parūpinusiai įkvepiančių gėlynų kūrėjai Rasai Laurinavičienei, svetingiems „Kalvarijų No 1“ šeimininkams Gretai ir Mantui Motiejūnams ir kitiems nuoširdžiai prisidėjusiems talkininkams. O kol kas belieka su nekantrumu laukti kitų Lietuvos rožininkų draugijos renginių.
Tekstas Rūtos Krasnovaitės
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Liepos 3 d., šeštadienį, 19 val. XIX a. pilyje prie Žaliojo tilto įsikūręs baras-restoranas „Kalvarijų No 1“ kviečia į vakarą su gyva muzika ir svaiginančiais rožių aromatais. Visą šią savaitę galima susipažinti su įvairiausiomis rožių veislėmis. Jų žiedai spalvomis ir kvapais užpildė visą pilies kiemelį, rožės pražydo net ant sienų!
Šeštadienį rožių vakaro atmosferą kurs muzikantai Saulius ir Donatas Petreikiai, taip pat Simas Butavičius. Jie gros ir interpretuos autorinę bei įvairių pasaulio šalių muziką. Skambės gitara, smuikas, trimitas, fleitos, kiti pasaulio pučiamieji, garsai ir balsai.
Specialus vakaro meniu skęs rožių žiedlapiuose ir netradiciniuose aromatuose. Išskirtine virtuve garsėjantis restoranas „Kalvarijų No 1“ siūlys paskanauti intriguojančių patiekalų – nuo įdarytų rožių ir rankų darbo rožių džemo iki kepto triušio ir tunisietiško jautienos steiko. Visi patiekalai bus puošiami rožių žiedais, jų padažais ir kremais. Desertui restorano virtuvės meistras iš Brazilijos Renato Costa Pereira ruošia karamelizuotas rožes ir degantį pudingą su paties gamintu rožių vandeniu ir maskarponės sūriu. Visus gėrimus puoš ledo kubeliai su „pasislėpusiais“ rožių žiedlapiais.
Beje, rožės, yra ne tik vienas gražiausių, bet ir vienas paslaptingiausių augalų, apie kuriuos sukasi aibė intriguojančių faktų, literatūros motyvų, mokslinių išvadų. Vakaro metu taip pat bus galima susipažinti su kai kuriomis iš įdomybių, susijusių su rožės vardu. Ar žinojote, kad pirmieji rožančiai buvo pagaminti iš į rutuliukus susuktų ir ant siūlo suvertų rožių žiedlapių? Sename Zaratustros tekste Bundehesas apie rožę sako, kad ji turės spyglius tol, kol žemėje bus blogis. Krikščioniška legenda pasakoja, kad rojuje buvo rožė be spyglių, kol Adomas su Ieva nenusidėjo ir nebuvo išvaryti iš rojaus. Todėl dabar rožė nuolat primena žmogui, koks jis nuodėmingas.
Vis dėlto rožė yra tas augalas, į kurio žiedlapius pažiūrėję žmonės įžvelgė ir gyvybės rato idėją, laiko simbolį, kuris sukasi – gyvenimas – mirtis – gyvenimas ratu. Ne veltui viduramžių bažnyčių fasade yra rozetė arba rožė, arba tiesiog ratas.
„Tegu viskas pražysta rožėmis“ vakaro sodininkai – Lietuvos rožininkų draugija, Sibirkos rožynas ir restorano kolektyvas.
Tekstas Ados Paukštytės